Stogo pakalimas

Vienas nepatogiausių darbų - užvertus galvą, iškėlus rankas ir laipiojant žemyn aukštyn. Geriausia tokį darbelį daryti dviese, kai vienas aukštai pamatuoja, o kitas (kuris žemai) - nubėga, nupjauna kiek reikia ir paduoda lentą. Tačiau didžiąją dalį darbų teko tėčiui daryti vienam, po truputį, sunku pasakyti kiek tiksliai užėmė laiko - bet maždaug galima sakyti jog neskubant kelias savaites. Stogo pakalimo nemažai - nes ir užlaidos plačios, ir didžiulis plotas virš terasos, ir dar virš įėjimo.

Pirmąkart lentos nudažytos "ant žemės", antrąkart teks lipti kopti aukštyn ir dažyti jau vietoje. Lentos obliuotos, 12 cm pločio,  6 m ilgio. Tvirtinama medvarščiais.

Pirmas klausimas kuris iškilo galvojant apie pakalimą - o kaip, t.y. kuria kryptimi tas lentutes kalti. Ekskursijos į Trakus apžiūrinėjant naujesnius medinius namus leido suprasti kas gražu ir kas nelabai. Po to tą gražumą architektas labai aiškiai ir trumpai įvardino - kalamos statmentai frontonams.

Toliau - reikėjo išlyginti ir pritvirtinti rėmus (net nežinau kaip tai tiksliai vadinama) - tai, ant ko lentutės tvirtinamos. Jie dar padeda išlyginti tai kas nelygu, o nelygu - gegnės, na ir vėjalentės taip pat labai jau matyt šlapias jas buvome įsigiję ir jos išsikreivino. Todėl teko lyginti bruselių pagalba.

Štai kaip tvirtinami tie bruseliai, prie kurių po to sukalamos pakalimo lentutės:

Na ir pakalimas - štai koks tvarkingas grožis:

O čia štai matosi tas principas "statmenai frontonui" - kai pakalimo lentutės nesueina kokiais negražiais kampais o gražiai sau tvarkingai viena kryptimi sukalamos:

Na ir dar toks klausimas - ką daryti su paukštelių lizdais, nes gamtoje esantis namukas iškart apgyvendinamas paukštukų ir vapsvų. Ten kur radome lizdelius su išsiritusiais paukšteliais, tai paliktos skylės: paukščiai-tėvai stebėtinai drąsiai skraido visai šalia po nosimi ir maitina savo mažylius, labai nesigąsdina net kai kala šalia. Taigi paliktos kelios tokios skylės:

Vieną lizdelį teko visgi išnešti, ten tik kiaušinukai ir paukščiai ant jų tiesiog netupėtų. O štai vapsvų kol kas dar nedidelį lizdą (ne be įkandimų) teko išardyti - vapsvos pragraužia difuzinę plėvelę, tai ją suklijavome su specialia juosta. Kažkaip mėgsta vapsvos pragraužti tą plėvelę, ir jau vidinėje pusėje susilipdyti savo dvarą, išorėje apgaulingai palikdamos tik prieškambarį...

Na tai iki šiol aprašymas atrodo toks lengvutis. Bet tikrieji iššūkiai buvo suvesti sudėtingus kampus. Tiesą sakant dievuliui pagailėjus gero erdvinio mąstymo nėra tai lengva, tačiau darė darė tėtis ir labai tvarkingai tuos kampukus suvedė, štai:

Štai didieji pakalimo plotai - terasa ir įėjimas į namą:

Išryškėjo balkiai, pasidarė daug erdviau:

O čia virš įėjimo kas gavosi:

Spalva pakalimo - tokia pat kaip viso fasado, tik obliuotos lentos kiek kitaip atspindi šviesą nei šiurkščiu paviršiumi, ir toks įspūdis kad gal kiek ir skiriasi pustoniu. Tiek pakalimas, tiek fasadas, tiek balkiai dažyti tik po vieną kartą ir bijau net pagalvoti, kiek užtruksiu viską dažydama atrąkart, juolab jau ne patogiai sau įsitaisiusi, o aukštai :) 

Na bet medinė apdaila tikrai džiugina, labai jaukiai ir estetiškai gamtoje atrodo, šioj kiek laukinėj ervėj labai dera. Taigi įkvėpsiu ir... nudažysiu :)

Na o pakalimo virtuozui tėčiui didžiulis ačiū už tokią kantrybę ir kruopštumą!

Biudžetas:

Lentos pakalimui - 2570 Lt

Bruseliai pakalimui - 150

Visokios tvirtinimo detalės ir dažai - suskaičiuosiu vėliau :)

Stogas apšiltintas! Paskaičiuokim, broliai kurmiai :)

Namo stogas - viena įdomiausių temų mano statyboje. Prieš statant namą nežinojau, iš ko konkrečiai jis bus statomas, nebuvau tikra, kokia sienų apdaila bus. O vat stogas kažkodėl buvo labai aiškiai pageidaujamas juodų bitumo čerpių iš išorės, ir aukštos šlaitinės lubos iš vidaus. Ir tas pats stogas uždengia visą nemažą terasą. Taigi jis gavosi didelis ir brangus. Jeigu kas pamena, su stogu namo dėžutės etape apsiskaičiavau...dvigubai :)

Tačiau galiu pasakyti, kad stogo šiltinimas atsiėjo gana kukliai. Visa tai žinoma tėtės dėka, nes jis ryžosi vienas visa tai padaryti. Būtent dėl to nesirinkome eko vatos, o pasirinkome mineralinę vatą, nes su pastaraja darbuotis galima patiems ir taip sutaupyti, turiu įtarimą, kad sutaupyta ne mažiau nei keletas tūkstančių, jeigu darbas būtų samdomas.

Paskutinis etapas - garo izoliacinės plėvelės tvirtinimas užėmė savaitę. Kiek suprantu, kai kas renkasi paprastą plėvelę, kai kas specialią. Kadangi tų specialių garo izoliacinių plėvelių kaina nėra jau tokia siaubingai baisi, nusprendžiai panaudoti specialią armuotą plėvelę ALU REFLEX. Viso nupirkta plėvelės du rulonai po 75 kv. m plius papildomai prireikė 20 m - Savanorių pr. "Lemora" atpjauna bet kokį reikiamą kiekį. Taigi viso 180 kv m plėvelės kartu su specialia lipnia juosta kainavo lygiai 333 litus. Plėvelė ši yra 1,5 m pločio - ir su tokiais gabaritais nesunku dirbti.

Štai plėvelė:

Štai ta lipni speciali juosta:

Tvirtinama pėvelė su savaržėlėmis prie bruselių, va įrankis:

Plėvelė persidengti turi 10 cm, ir sulipinama specialios lipnios juostos pagalba. Iš pat pradžių nebuvo labai aišku, kaip plėvelę tvirtinti kraštuose, šalia sienos. Išspręsta priglaudžiant bruseliu prie sienos:

O ten kur murlotas, tai bruseliais prie murloto:

Ant plėvelės dar tvirtinami bruseliai, kurie tarnaus kaip karkasas būsimoms medinėms luboms. Bruseliai prikalti kas 80 cm. Šioj nuotraukoj matosi, kaip plėvelę pritvirtinta prie sijos - tokiom mažutėm medinėm plokštelėm:

Truputį pamelavau, kad tėtis vienui vienas darbavosi - tikrai prireikė pagalbos tvarkantis su pačiu sudėtingiausiu šlaitų susiėjimu, į pagalbą atėjo brolis:

Taigi štai kaip atrodo apšiltintas ir izoliuotas stogas:

O štai ir piniginė šio spindinčio grožio išraiška:

Stiklo vata - 3164
Špagatas - 12
Džiovinti bruseliai - 345
Priekabos nuoma bruselių transportavimui - 50
Siūlai - 22
Medvaržčiai - 92
Garo izoliacinė plėvelė ir lipni juosta - 333
VISO: 4018 Lt

Šiltinamo stogo plotas - 160 m2, taigi gaunasi, kad vieno kvadratinio metro apšiltinimas 25 cm storio sluoksniu kainavo 25 Lt.

Ką gi...štai ir uždarome 2014 metų sezoną. Valio! Turime tradiciją atšvęsti tai restoranėlyje, taigi būtinai nedelsiant tai ir padarysime :)

Stogas jau su 25 cm šiltalo

Galvoju, kokį čia prizą - siurprizą sugalvoti tėčiui už jo greitumą. Ėmė ir apšiltino su vata stogą per tris savaites! Žinoma, dar liko prikalti garo izoliacinę plėvelę ir bruselius (šie tarnaus kaip karkasas medinėms luboms vėliau). Tačiau šiltinimas vata užėmė stebėtinai mažai laiko. Juk dirbo jis vienas. Vienui vienas. Stogo, šiltinamo iš vidaus, plotas - apie 160 m2. Kraigo aukštis viduje - virš 4 m.

Taigi, kiek kas užtruko. Sudėti pirmą 20 cm vatos sluoksnį - savaitę. Prikalti bruselius prie gegnių, taip sudarant karkasą paskutiniam vatos sluoksniui - irgi savaitė. Na ir sudėti 5 cm vatos sluoksnį bei pritvirtinti jį su virvute - irgi lygiai savaitę. Taigi viso trys savaitės.

Apie vatą Knauf - dirbti su ja gera, bet jeigu žmogus būtų jautrus visoms toms dulkelėms - būtų bėdos. Kaip ir bet kokia mineralinė vata, ji dulka. Ir ji viršuje - virš galvos. Tėtis, kuris turbūt atspariausias pasauly žogus toms vatos dulkėms, darbavosi be respiratoriaus net... Aš, pabuvusi patalpoje, kurioje virš galvos tiesiog pasyviai kabo neuždengta stiklo vata, po keliolikos minučiu pradedu jausti tų dulkelių buvimą ore. Na o dirbančiam visą dieną ir tasančiam tą stiklo vatą bei karts nuo karto paremenčiam vatos gabalą savo galva... geras dušas kasvakarą yra tiesiog gyvybiškai svarbus. Tiesą pasakius, matyt tai, kad patalpoje apie 15 laipsnių šilumos, yra didelė sėkmė - dirbti tokį darbą sakykim karštą vasarą - būtų kažkas arti pragaro, nes tos dulkelės toks lipnus bjaurus reikalas būtų suprakaitavusiam darbštuoliui...

Taigi štai kaip atrodo apšildytas ir laukiantis garo plėvelės stogas:

Šlaitų sudūrimo vietose taip:

Dvišlaitė versija:

Sijos šiek tiek paskendo vatos sluoksnyje:

O čia vaizdas iš arčiau - viskas virvutėmis pritvirtinta:

Na ir šiandien taip gražiai prasidedančios žiemos proga atvažiavo traktoriukas:

Ir iškrovė malkų krūvą - kad būtų kuo krosnelę kurenti - žiemos metu tikiuosi vyks įvairūs darbai, taigi kad būtų žmonėms nešalta darbuotis, o ir man atvažiavus taip faina prie krosnelės kavos, arbatos išgerti...

Kaime sausų malkų kubą galima gauti už 100 litų. Vilniuje pasiskambinus kur nors malkų - prašo 220 Lt... Op, ir malkos yra:

Op, ir malkos gražiai sudėtos - nežinau, kodėl, bet sudėti gražiai malkas man toks malonus dalykas - gal todėl, kad fizinis darbas puošia žmogų :)

Op, pamatavom - o malkų ne 4 kubai, o tik 3,5... Na, bet vis tiek nebrangiai, jos sausos, puikiai tinkamos krosnelei kurenti.

Šiaip jau netikėtai atradau gerą vietą malkoms - už kolonos, prie įėjimo durų. Labai patogu išbėgti ir pasiimti jų, viskas po stogu (ten matosi tokia plėvelė ant sienos - tai čia kad sienos negadintų). Galvoju, gal čia ir ateity padaryti malkų buvimo vietą? Visai mielai ir taip "sodybiškai" jos čia atrodo...

Gegnės pastorėjo. Pradėtas antras šiltinimo sluoksnis.

Stogo apšiltinimas, kuris 25 cm storio, reikalauja gegnių pastorėjimo. Gegnių standartinis plotis 20 cm, taigi kalami 5 cm bruseliai. Ir tai darbas reikalaujantis daug kantrybės ir laiko. Užtruko šis darbas tėčiui 5 dienas. Krosnelė šiam momentui sušildo patalpas iki 14 C (lauke apvalus nulis) - daug šilumos sugeria ir dar sugers įšalusios sienos, na ir dar užkimšta anga didžiajame kamine, kur jungis katilas - pro tą angą šiltas oras smagiai sau lėktų... ir lėkė su vėjeliu, kol tėtis nepastebėjo :)

Aš tuo tarpu labai džiaugiuosi, kad laiku spėjau krosnelę įsigyti - tėtis sau šiltai gali darbuotis. Negali gi sakyti, kad "komfortiškai" - užvertus galvą ir iškėlus rankas tikrai labai sunku. Bet džiugina į priekį sparčiai judantis darbas.

Štai taip atrodo stogas su ant gegnių pritvirtintais bruseliais:

Bruseliai kalami ne išilgai gegnių, o skersai. Paskutinis vatos sluoksnis uždengia gegnes ir tokiu būdu pagerinama šiluminė varža tose vietose, kur tik gebgnės, o ne vata. Gegnių (kurios 20 cm storio)šiluminė varža apie 1,5 - todėl jas pravartu uždengti bent 5 cm vatos sluoksniu.

Viena gegnė kažkokiu būdu žemiau nei kitos (ji eina susiėjime stogo šlaitų, tai gal todėl...), pasukęs galvą tėtis (lubos juk turi būto lygios) - bruseliuose išpjovė tarpus, kad visi bruseliai būtų vienodame lygyje. Čia štai matosi tie įpjovimai:

Ir pradėtas paskutinis sluoksnis vatos dėti. Šis plonas sluoksniukas dedamas ant prieš tai įdėto 20 cm sluoksnio vatos. Čia nuomonės gali būti dvi: kai kurie sako, kad reikėtų prieš paskutinį 5 cm sluoksnį dėti garo izoliacinę plėvelę, o tuomet jau ant jos dėti vatą. Kitų nuomone, mano kuklia nuomone taip pat, geriau sudėti visą vatą, o tada jau tą apsaugą nuo garų drėgmės. Kodėl - na tiesiog man kažkaip nekyla rankos nuo garų neapsaugoti 5 cm vatos sluoksnio. Argumentas - jog plėvelė tvirtinimi vietose praduriama - tai manau galima tai išspręsti specialiomis juostomis, užklijuonant tas nuodėmingas vietas. Tiesa, pas mane beveik nėra laidų palubėjė - laidai visi po užbetonuotomis grindimis. Skylės garo izoliacijoje atsiras tik ten, kur išlenda priešgaisrinės signalizacijoa laidai, o taip pat kur numatyti vėdinimo kaminėliai (vonia ir virtuvė). Bet tikrai yra dedančių pirma garo izoliaciją, o tuomet paskutinį vatos sluoksnį, ir tai yra kiek aiškinausi - irgi variantas.

Galiu pagirti Knauf vatos 20 cm sluoksnį - jis puikiai laikosi be jokių papildomų tvirtinimų - tarpai tarp gegnių 59, vatos plotis - 61, taigi puikia laikosi, nekrenta, nors Knauf tokia minkštutė - švelnutė. Na o paskutinį 5  cm  sluoknį reika iškarti tvirtinti virvute. Tvirtinama ta virvutė prie vinukų plačia skrybėle - tokių po vasaros darbų liko milijonas, ir labai šiam reikalui tinkami. Štai vaizdelis tokio vinuko, jau dirbančio savo darbą, iš arti:

O štai čia matosi 5 cm vatos sluoksnis ant pradinio sluoksnio:

Drįstu teigti, kad statantiems kaip madinga sakyti "sau" - tokį darbą daryti geriausia patiems...nes tikrai tvarkingai - kruopščiai viską sudėti - reikia atsakingo kruopštumo. O juk sandarumas šiltinimo darbuose yra bene svarbesnis dalykas nei šiltinimo sluoksnio storis...

Ką gi, laukia paskutinio vatos sluoksnio sudėjimo nelengvas darbas. Iš pirmam sluoksniui skirtos vatos liko nesunaudotos 2 pakuotės - kažkaip apsiskaičiavom, nors buvome numatę, jos gegnės irgi užima t.t. stogo ploto dalį. Įdomu, kaip bus su 5 cm vata. Bet kokiu atveju tarsiuos su "Lemora", kad priimtų neišpakuotas nepanaudotas pakuotes atgal. Statybinių medžiagu likučiai - ne itin pigus "malonumas", kol kas - pati patikėti negaliu - tų likučių itin mažai, beveik kad nėra :)

Stogas apšiltintas 20 cm, laukia paskutinis "sluoksnis". Ir...turime krosnelę!!!

Neįtikėtina, kaip tėtis greitai susisuko su tuo pirmu vatos sluoksniu. Susisuko per savaitę. Per vieną savaitę, darbuodamasis vienas. Vienas, o stogo plotas tai nemažas, ir dar šlaitinis, kraigas aukštai. Žodžiu, tėtės išradimai jam palengvina darbą kaip reikiant.

Galiu pasakyti, kad susimeistravus tą važinėjantį "pastolį" darbas tikrai einasi greitai. Tai įmanoma buvo tik tuo atveju, kai name visa erdvė - be vidinių pertvarų. Visi 135 kvadratai - kol kas didžiulė tuščia erdvė. Taigi "važinėjo" sau su tuo pastoliu ir vatą kamšė tėtis septynias dienas, ir dabar name jau jaučiasi, jog šilčiau ir kažkaip sausiau nei lauke. Na ir lauke šį lapkritį neįtikėtinai gera - sausa, šilta, nevėjuota. Kol kas :)

Štai taip atrodo vata tarp gegnių, ji be jokių virvių laikosi, įsispraudusi:

Paskutinis 5 cm vatos sluoksnis - reikalas jau sudėtingesnis. Jį tik tik pradėjo daryti. Tam reikalingi 5 cm storio gerai išdžiovinti bruseliai. Štai jie:

Jų mes nedengiam niekuo, nes tiesiog nei sąlygų nėra, nei laiko. Jie gerai išdžiovinti, taigi su jais nieko baisaus liečiantis su mineraline vata tikrai nenutiks laikui bėgant; o dengti kažkuo reikėtų labiausiai dėl jų degumo sumažinimo, bet čia lyg ir ne toks reikalingas dalykas būtų mano atveju - mat lubos pas mane numatomos visvien iš medinių dailylenčių.

Taigi štai taip atrodo bruselių tvirtinimo pradžia - juos tvirtinti reikia ant gegnių taip, kad sudarytų groteles. Tuomet 5 cm vata uždengs gegnes, ir bus maksimaliai sandaru, kiek tik tai įmanoma pasiekti su 25 cm vatos sluoksniu:

Taigi tam kad darbuotis būtų lengviau, iš metalo užsisakė tokias plokšteles ir sulankstytos jos tokiu būdu, kad sudarytų kablį. Toks kabliukas tvirtinamas prie gegnės. Ir tuomet bruselis pakabinamas už to kabliuko, ir lengvai pritvirtinamas prie gegnės  - nėra poreikio antram žmogui prilaikyti. Štai taip atrodo kabliukas ir jau pritvirtintas bruselis:

O čia pora bruselių, kai kurie bruselių galai kol kas kabo ant tų kablių:

Taigi, norint padaryti antrą sluoksnį - reikai palei visą lubų plotą prikalti bruselius, po to dėti 5 cm vatos sluoksnį - jį jau neįdėsi taip patogiai kaip 20 cm, nes plonas vatos gabalas kris - jį reikia iškart su virvutėmis užtvirtinti. Tam manau reikės daugiau kaip dviejų savaičių, o pas tėtį daug savų darbų yra susikaupę, taigi gal net it iki Kalėdų užsitęs šis darbelis...

Apart spartaus stogo šiltinimo darbo įvyko dar vienas nuostabus dalykas - įsigijau krosnelę. Naudotą. Variantai krosnelės pasirinkimui buvo keli: 1) pirkti naują, nedidukę, kainuotų kelis tūkstančius. 2) pirkti laikinai naudotą pigiai už kelis šimtus litų, po to atiduoti / išmesti ar pan, 3) pirkti naudotą - visam laikui, bet jau tokią ne pačią mažiausią,  4) nepirkti krosnelės šį sezoną visai - bet tuomet nepasidarbuosi labai viduje šaltukui paslpaudus... Įvyko trečias variantas, rizikos visiems žinomos - naudota krosnelė turbūt "niolika" metų, kiek tarnaus nežinia...

Bet šiendien ją atsigabenome į sodybą, pajungėme - viskas puikiai traukia, labai gražiai dega, viskas reguliuojasi - nori - liepsna ramiai po truputį dega, nori - gali paleisti ir staigiai malkų krūva sudega. Atrodo nuostabiai, štai:

Prieš jūsų akis - daniška krosnelė Morso 6000. Tokių jau nebegamina nuo 2003 metų, taigi jai minimum 12 metų. Nusipirkau iš www.krosnele.net, teko pavažiuoti į Kėdainius išsirinkti krosnelę. Kelios vidinės dalys yra pakeistos į visiškai naujas, ji visa atrestauruota ir nudažyta. Korpusas yra iš ketaus, o šonai - iš plieno. Labiausiai man joje patinka baisiai juoda spalva ir didelis stiklas - jis irgi pakeistas į naują. Pro tą didelį stiklą matosi labai gražiai ugnis - labai norėjau krosnelės, kuri būtų ant kiek aukštesnių kojelių, kad sėdint galėtum stebėti ugnį, ir žinoma norėjau kuo didesnio stiklo, kad tos ugneis matytųsi kuo daugiau. Tokią pavyko įsigyti už 1700 Lt. Jeigu pirkti naują panašaus dydžio, kainos apie 6-7 tūkst. Lt svyruoja - galėčiau tai sau leisti jau tik pasistačiusi ir įsirengusi namą - po kelių metų. Nautotą - galėjau leisti jau dabar. Labai tikiuosi, kad ji patarnaus bent keletą metų, o jeigu ji tarnaus ir ilgiau - tai ir nekeisiu, nes atrodo tikrai gerai (mano skoniui, žinoma). 

Pradžioje ją pakurenome lauke, nes girdėjau, jog krosnelės pirmas kūrenimas yra baisiai smirdantis reikalas - įkaista viskas, tame tarpe ir dažai, ir nesvarbu, nauja ji ar naudota, - atsiranda ne itin malonus kvapas. Žinoma, lauke kūrenimas pasibaigė tuo, kad aprūko visas stiklas. Bet užtat pajungus viduje -  šioks toks kvapas atsirado tik po pusantros valandos, kai įkaito jau iš visi šonai.

Pajungėm laikinai pastatę ant paaukštinimo, ir pajungę į kažkada paruoštą keramikinę angą. Tarpą užkamšėme su specialia vata (jos liko po to, kai apvyniojome kamina pavėsinėje pagal priešgaisrinius reikalavimus). Va pakamšyta vata:

Vėliau žinoma bus uždėtas toks gražus žiedas, viskas užsidengs, bet tai jau po apdailos darbų, kada nors vėliau. Dabar gi - belieka džiaugtis sklinančia nuo krosnelės šiluma.

Krosnelės biudžetas:
Krosnėlė - 1700 Lr
Alkūne (ji su sklende ir gražiai užlenkta) - 250 Lt
Žiedas - 15 Lt
Viso: 1965 Lt

Krosnelės užkurimas:

Ir virsta pirmasis dūmas iš kamino:

Stogo šiltinimas. Pradžia.

Pradėjome šiltinti stogą. Tiksliau - tėtis pradėjo, mano dalyvavimas visame procese apsiribojo mineralinės vatos nupirkimu, na ir kitų sąskaitų apmokėjimu.

Stogo šiltinimo sluoksnis 25 cm, varža R gausis apie 6,75 (reikalaujama mažiausiai 6,25). Šiltinti nusprendžiau stiklo vata Knauf. Ji tokia minkštutė, todėl prieš užsakant visą kiekį nusipirkau vieną poką ir išbandėmė sukišti tarp gegnių, pažiūrėti ar laikosi ir apskritai kaip dirbasi su Knauf. Dirbasi visai puikiai, kas labai džiugu, nes Knauf yra ženkliai pigiau nei Paroc (taupau ant viso kiekio daugiau kaip 600  Lt), o nupirkti teko  31,2 m3 vatos po 10 cm storio, ir 8 m3 vatos po 5 cm storio. Viso apšiltinimo ploto - beveik 160 kv. m.

Išpakuota vata labai išsipučia, yra švelnutė ir minkšta:

Pirkau Knauf stogui, kaip ir Paroc sienoms, iš Lemora. Viso vata kol kas kainavo man 3290 Lt plius 60 Lt už atvežimą.

Tėtis kiek pakoregavo savo važinėjančius pastolius - pritvirtino turėklus viršuje dėl saugumo, o kopėčias padarė prisatomas, kad patogiau užlipti būtų. Sako - labai vertinga konstrukcija, gana patogu su ja dirbti, aišku kiek gali būti "patogu" užvertus galvą ir rankas aukštyn.

Pirmas darbas prieš šiltinant vata - visus visus varžtelius, kuriais pritvirtintos gegnės, suveržti. Jie absoliučiai visi atsilaisvinę, kai kurie tiek, kad pirštais laisvai sukti gali - juk gegnės išdžiuvo per tuos pusantrų metų, taigi viskas atsilaisvino. Viskas dabar stipriai priveržta. 

Tarpai tarp gegnių pas mus 59 cm, kas yra idealu kai vatos plotis 61 cm. Vata, įsprausa tarp gegnių patogiai įsitaiso ir niekur neslenka. Na, namuko stogas šlaitinis, tačiau nestatus, taigi tikriausiai vata ir neturėtų po kiek laiko susistumti.

Taigi per dvi su puse dienos tėčiui darbuojantis vienam pavyko apkamšyti 20 cm storiu vieną ilgą stogo šlaitą:

Viso yra 4 šlaitai, ir daugiausia laiko pareikalaus jų susidūrimo vietos, žinoma...

Visur apkamšyta ir virš murlotų, kad jokių neliktų silpnų vietų:

Aplink kamink kaminą taip pat apkamšyta, ir į kaminą įsispiria tokios metalinės plokštelės, pritvirtintos prie gegnės, taigi tikėkimės, kaminas neturi didelių šansų judėti dėl kokio didelio vėjo ar panašių dalykų:

Ką gi, prieš akis labai daug darbo, visas sunkumas prasidės matyt kai teks tvirtinti paskutinį 5 cm storio vatos sluoksnį, pritvirtinant tam tikslui bruselius papildomai prie gegnių. Kantrybės tėčiui...