Pamatų blokelių užpylimas betonu

Taip visuomet. Viskas vienu metu. Geras oras spalio 17 - 19 dienomis suteikė šansą kiek pradžiūti sklypui ir užpilti rostverką betonu. Tačiau spalio 19 išskridau į Paryžių darbo reikalais visai savaitei. O mano tėčiui teko tvarkytis pačiam vienam. Gerai, kad spėjome suorganizuoti pravažiuojamą keliuką, užsakėm 6 kubus betono, ir penktadienį, spalio 19 pagaliau įvyko ilgai lauktas blokelių užpylimas betonu, su kaimyno pagalba, o aš tuomet skridau lėktuvu mintyse nerimaudama ar viskas pavyks. Grįžau vakar vakare, šiandien apžiūrėjau tėtės triūsą ir skubu aprašyti, kol dar neišlėkė viskas iš galvelės.

Kaip pylė betoną, nuotraukų deja neturiu, tačiau apie viską po truputį ir nuo kiek ankstėlesnių taip pat svarbių paruošiamųjų darbų.

Visų pirma, reikėjo pagalvoti apie tai, kad bus pilamas skystas betonas, kuris tik ir ieško progos, t.y. skylės ištekėti. Todėl skylutes, kurios žinoma atsiranda kad ir kaip tvarkingai sustatant blokelius, užtaisėme putomis:

Apašioje taip pat susidaro kiaurymių, todėl jas tiesiog užtaisėme žemių gubreliais:

Va kiek tų gubrelių, jie iš esmės ties poliais, nes ant putplasčio blokelis stovi prigludęs, o ant poliaus ne visai.

Ir matosi viršutinė armatūra, o čia ją bandžiau nufotografuoti iš arčiau, kur matosi (na nelabai aiškiai, bet visgi) visi surišimai:

Didžiausias jaudulys buvo pilant betoną, ar neišlaksys nuo betono srovės, kuri yra tikrai stipri, pamatų blokeliai. Nerimas buvo, nors viskas atrodė labai tvirta, o kampiniai blokeliai dar papildomai buvo surišti varžtais:

Baiminomės tikrai veltui, pilant betoną net nereikėjo palenkti (ar paguldyti) vamzdžio - puikiai ir patogiai pylėsi jį laikant patogiai statmenai. Ir štai - vuala!

Betonas buvo pasirinktas kiek didesnio stiprumo - C20/25 markės, ir reikėjo skysto, kad jis be problemų užpildytus visas ertmes. Dar patrombavimui tose vietose, kur bokeliai sudėti taip, kad daug viduje susidarė sienelių arti viena kitos ir siauresnės skylutės, buvo sutaisytas štai toks įrankis:

Juo buvo patrobuojamos tos įtartinos vietelės, kad betonas visur prabėgtų ir sudarytų tikrai vientisą monolitą. Prieš tai tas vietas tėtis pažymėjo dažais iš išorės - užpylus betoną, jau nematysi, kur ten patrombuoti reikia...

Na ir štai tas tvirtas grožis iš visų įmanomų kampų:

 

Čia matosi būsimajam kaminui pamatas, tačiau jį dar teks praplatinti papildomai, nes reikia platesnio pagrindo:

6 kubų neužteko vienai kolonai, tačiau ji išorėje, ten kur namo įėjimas, ir mes ją užpildysime matyt tik pavasarį:

Pasivaikščiojimas pamatais:

Na o šiom dienom ieškosiu informacijos, kaip izoliuoti ir apšildyti pamatą, nes reikia spėti dar smėlį išlyginti pamato viduje (kad tik užtektų jo...). Taigi štai tokios dilemos mane kankina: ar hidroizoliacija reikalinga ir iš išorės, ir iš vidaus, ar tik iš išorės; ar dėti putplastį šiemet tik iš vidaus, o iš išorės jau tik kai sienas irengsim (bet tuomet negalėsime gražiai išlyginti žemių sklype aplink namą..); kokio storio ir kokį putplastį dėti ir išorės ir iš vidaus; pagaliau kokia yra geriausia hidroizoliacija ir ar klijai ar kokia mastika "veikia" esant šaltam orui (už lango dabar jau -1 vienok...brrr...)

Na ir pabaigai idėja sodybai iš Paryžiaus, nors berods kilmė yra šveicariška ar austriška. Sūris raclette, kuris kaitinamas ir lydosi štai taip:

Tokį sūrį lydyti geriausia pavėsinėje arba terasoje, nes jis nors ir labai skanus kartu su bulvytėmis lupenose, marinuotais svogūniukais ir mėsytėmis, ataušęs turi labai nekokį oi nekokį kvapą. Sėdėsim vakarais, gersime šaltą baltą vyną, lydysime raclette ir plepėsime :)