Namas su medžio apdaila

Rimtai svarstau variantą namo išorės apdailą daryti iš medžio, ne iš tinko. Pagrindinis argumentas - medžiu apkalti galima savo jėgomis ir taip sutaupyti. Taupymo manau būtų ne mažiau 5 - 7 tūkst. litų, jeigu ne daugiau tikriausiai... Be to, galima apkalti neobliuotomis lentomis - tuomet reikės sunaudoti daugiau dažų, nes labiau įsigeria, bet užtat taip ilgalaikiškiau, reikės rečiau ir mažiau priežiūros.

Antras argumentas - užmiesčio namukui, sodybai norisi ne miestietiško betono ir tinko, o medžio. Taigi paprašiau architekto, kad "uždėtų" ant namo medinę apdailą, kuri būtų pilko atspalvio, kad galėčiau įvertinti ar tai man patinka.

Kaip atrodo su tinku yra čia: http://statausodyba.blogspot.com/2012/03/namo-projektas-pradzia.html

Idėjos tualetui

Gal kiek ir juokinga tema, nes ji apie...tualetą :) Bet kai statai užmiesčio namuką, gali sau leisti įsirengti tą namuką kiek kūrybiškiau ir ne itin brangiai. Labai norėčiau vonios kambarį ir mažiuką tualetą įrengti taupiai, bet kaip nors įdomiai.

Prieš kurį laiką teko svečiuotis Bonoje ir žinoma, ilgo vakarėlio metu neišvengiau vizito į tualetą. Ir čia, iš esmės tikrai gražiame ir labai stilingai įrengtame bute atradau labai originalų sprendimą. Tualetas įrengtas labai paprastai ir originaliai. Sienos iki pusės išdažytos raudonai ir prikabinta daygybė mažų paveiksliukų ir nuotraukų rėmuose. Labai šilta, jauku ir nenuobodu. Net nufotografavau :)

Pagalvojau, kad rėmeliai nekainuoja labai daug, nuolaidų metu jų galima pigiai įsigyti. O štai apipavidalinti galima įvairiom nuotraukom iš statybų proceso ar kažkas panašaus. Visai miela ir mano galva išradinga.

Lauko židinio piešimas (antras dublis)

Lygiai prieš metus nusprendžiau rašyti savo blogą ir...parašiau pirmąjį įrašą :)

Smagu kartais peržiūrėti nuotraukas, bet ne dėl atsiminimų aš jį pradėjau rašyti. Pati šimtus kartų atsidūriau nežinioje, kai blaškaisi ieškodamas sprendimo. Žinoma, yra daug straipsnių internete - tačiau jie dažnokai reklaminiai, yra daug nuomonių diskusijose - tačiau viena yra nuomonė, o kita yra reali patirtis. Blogerių nuotraukos, patarimai, pamokos ir gudrių sprendimų atradimai - tikrai neįkainojami pačiam statybas besiorganizuojančiam žmogui. Taigi pagalvojau, kad ir mano blogas, sutaupymai, klaidos bus geras patarėjas kažkam, kaip ir man dabar kitų blogerių įrašai :)

Na bet apie lauko židinį. Pradėjau paišyti, ir čia pasipylė įvairūs niuansai - daugybė techninių dalykų.

Vienas iš jų  - nenoras naudoti armatūros, nes metalas nuo karščio plečiasi ženkliai labiau nei kitos medžiagos, ir tai sąlygoja suskylimus, sutrupėjimus. Todėl atsisakiau minties turėti židinį su didele apatine lentyna, ir jis gavosi toks kuklus, be jokių išsikišimų. Apačioje yra "arka" - būtent toks mūrijimo būdas leidžia pastatyti be armatūros - skliautas laiko visą konstrukciją (taip Vilniaus senamiesčio rūsiai skliautuoti, be jokių armatūrų mūryti). Taigi ta arka ne todėl kad man gražu, o dėl reikalingumo, tiesa joje ne malkos bus laikomos, bet greičiausias koks kibirėlis šiukšlėm ar pan.
Tai štai maždaug link tokio judu:

Viduje - šamotinės plytos, Jos irgi labai plečiasi nuo karščio, todėl tarp šoninių klinkerinių išorinių plytų ir jų turi būtų tarpelis.
Na o viršų norėtųsi ne mūryti, o metalinį uždėti. Mūrytas atrodytų gana grubiai ir šioje pavėsinėje tikrai netiktų. Metalinis - lengvesnis, šiuolaikiškesnis, ir manau sumontuoti jį lengviau ir greičiau.

Viena alternatyva - daryti iš kokių 3 mm plieno, po to galbūt nudažyti karščiui atspariais dažais. Tačiau čia dar žmonės pakišo mintį, kad gračiau ir tauriau atrodytų žalvarinis. Vat dabar bandysim išsiaiškinti to žalvarinio kainą. Nes plieninį berods už kelis šimtus būtų įmanoma suveikti. Tik va jeigu plieninį - tai ji suvirintų, o žalvarinį - vat čia jau nesuvirinsi, o reikėtų lankstyti ir kniedėmis sutvirtinti.

Na o kalbant apie transformacijas: birželio pabaigoje lyjant lietuj nukirtome pušaitę - va čia bus pavėsine kažkada:

Ir štai ta pati vieta tuo pačiu kampu :

Jeigu planuojate statyti, ir galvojate, ar verta rašyti blog'ą - rekomenduoju, ir, žinoma, fiksuoti viską nuotraukose. Nes suteikia džiaugsmo :)

Žieminiai sodo rūpesčiai

Esu pavasarį pasodinusi pora obelaičių - alyvinę ir auksį. Jas jau spėjo užpulti amarai, na bet gal su neekoligškos chemijos pagalba kaip nors išgyvens.

Na ir yra dvi labai gražios laukinės obelaitės, kurioms suformavome kiek civilizuotesnės obels pavidalą.

Vat jas reikės paskiepyti. Ir reikėjo nuspręsti kuo. Štai ir ragavom mes vasarą ir rudenį viską iš eilės... Priragavome ir apsisprendėmė: ant kiekvienos obels paskiepysime po 2 skirtingas rūšis - bus 4, jeigu viskas sėkmingai prigis.

Šiandien važiavome į kaimą ūglių - antaninės, turbūt senelio sodinta, ir saldžiųjų obuolių - net nežinau, kaip veislė vadinasi, bet pamenu kaip vaikystėje tiesiog kibirais galėjau valgyti saldžius nedidukus obuoliukus, mmm...

Reikalingi vienerių metų ūgliai (gali būti ir dviejų), tai įskiepiai.

Ankščiau po sniegu kišdavo, bet kur to sniego rasi - dingo visas. Taigi ūglius įsukti reikia į plėvelę ir...į šaldytuvą iki pavasario.

Kitų dviejų rūšių obelaičių ūglių rudenį dar parūpinom - apleistuose kolektyviniuose soduose pilna labai skanių obuolių, apleistuose soduose nieko netrukdomam galima išragauti. Taigi atradome labai skanių, tik va veislė nežinia kokia. Vieni - ankstyvūs rudeniniai, kiti vėlyvi rudeniniai, skanūs siaubingai, sultingi...

Skiepysime tikriausiai balandį - čia reikia sulaukti to laiko, kai jau garantuotai temperatūra negalėtų nukristi žemiau -10 laipsnių. Medžių žievė atstoja ir pradeda cirkuliuoti syvai, tai galima įskiepą į poskiepį tuomet ir skiepyti.

Dar šį pavasarį ketinu trešnes ir vyšnias pasodinti. Labai džiaugiuosi, kad pirmais metais pavyko suspėti įveisti sodą, jeigu viskas bus pakankamai sėkmingai - kai namukas bus įrengtas, jau ir sode obuoliauti galima bus :)

Vandens klausimas

Pirmas darbas, kurį ruošiausi padaryti pavasarį - tai išsigręžti vandens gręžinį. Tačiau dabar bandau spręsti - gal neinvestuoti šiame etape į brangų gręžinį, o išsikasti šulinį? Aš žinau, kad toje vietovėje vanduo maždaug 40 m gylyje. Su visais filtrais kainuotų gręžinys apie 10 - 12 tūkstančių. Bet dabartiniame etape man galbūt užtektų šulinuko, o tuos 10 tūkstančių investuočiau į stogo apšiltinimą. 

Kiek teko domėtis, mūsų gimtoj šalelėj yra 300 tūkstančių šulinių ir 25 tūkstančiai individualių gręžinių. 

Na o jeigu apie galimybes, tai kiek išsiaiškinau jų yra trys (yra ketvirta - vandentiekis, bet čia apie individualius kalba):

1) GRĘŽINYS dar kaip suprantu arteziniu vadinamas - čiau jau kaip pasisekė - jeigu vanduo pas jus100 m gylyje, tai labai brangus malonumas. Jo minusai - geležimi taip prisotintas, kad reikalingi visokie brangūs filtrai ir t.t. O filtrai švarindami vandenį "nužudo" ir visus geruosius jo mineralus ir t.t. - žodžiu nieko naudingo jame jau ir nelieka... Su jais yra daug popierizmo, beje, nes VISIEMS gręžiniams įrengti reikalingas projektas ir leidimas. *

2) ŠACHTINIS ŠULINYS. Jo minusas tas, kad vanduo prisotintas kenksmingų nitritų ir nitratų, ir jeigu jų kiekis labai viršija leistinas normas, tai jau kenkia sveikatai. Jeigu normos ribose, tai žinoma, "įkasus" kokius 7 rentinius, kainuotų apie 1500 litukų. Aš manau pasidarysiu iš kaimynės šulinio vandens tyrimus - pažiūrėsime, koks ten vanduo. Labai jau nesinori šiame etape investuoti į tą gręžinį...

3) ABISININIS ŠULINYS (arba kaltinis) - čia būtų tiesiog pasaka, nes tai pats pigiausias būdas - metras kainuoja apie 100 m, ir jeigu pas jus negiliai yra smėlio sluoksnis gana storas (ir vandeningas), iš kurio ir surenka vandenį įkalta vadinamoji "adata". Tai maždaug 50 mm skersmens metalinis vamzdis, su daugybe išgręžtų skylučių, ir dar apsuktas kaproniniu audeklu. Prie tos adatos ant trumpasriegių prisukamas 6 cm cinkuotas vamzdis, adatos galu statomas  į 1 m gylio duobę, prie kitos prijungiama žarna nuo gaisrinės ir paduodamas apie 12 atmosferų spaudimo vanduo, kuris plaudamas sau kelią kišasi gilyn. Tuomet prisukamas dar vienas vamzdis ir t.t. Gaunasi sakykim 12 m neartezinis šulinys. Vandens kokybė - kaip šulinio, t.y. su visais galimais nitratais. Va radau šiaip ne taip internete paveiksliuką kaip tai atrodo nupiešta:

Tereikia hidroforo - ir turite vandenuką. Tačiau pas mane molis, o smėlio sluoksnis tik metro storio, po to vėl eina molis, tai bijau kad nieko nesigaus su tokiu šuliniu. Kai adata atsiremia į molį - baigtas kriukis, nes pro molį vanduo jau sau kelio neišplaus. O būtų geriausia išeitis man dabar...

Svarstau šachtinio šulinio galimybę - jeigu apsisukčiau su 2 000, tai sutaupyčiau šiame etape nemažą sumą, kuri oi kaip bus reikalinga stogui...

* Kiek pasidomėjau apie artezinio gręžinio popierizmą:

Geriamojo vandens gręžinių projektavimą ir įrengimą reglamentuoja Aplinkos ministerijos norminis dokumentas LAND 4-99 „Gręžinių projektavimo, įrengimo ir likvidavimo tvarka“. Jei šalia jūsų sklypo yra miesto vandentiekio tinklai, leidimas įsirengti gręžinį gali būti nesuteiktas. Net jei vandentiekio vandenyje, kuris pasiekia jūsų sklypą, būtų viršytos geležies ar kitokio užterštumo normos, bus sunku gauti leidimą gręžiniui įrengti.

Žmogus, planuojantis įsirengti gręžinį, kartu su gręžimo įmone turi užpildyti paraišką savivaldybei. Tik šiai atsakius teigiamai, galima rengti gręžinio projektą. Jei leidimas gautas ir projektas parengtas, jį dar reikia suderinti su Aplinkos ministerijos Regiono aplinkos apsaugos departamentu ir Teritoriniu visuomenės sveikatos priežiūros centru. Projekte turi būti numatyti sanitarinės apsaugos griežto režimo zonos parametrai (ne mažiau kaip 5 m spinduliu aplink gręžinį) ir nuotekų tvarkymo būdas.

Na o kalbant apie šulinius - visa baisi tiesa apie nitratus:

Nitratai, kaip ir radiacija, neturi nei spalvos, nei kvapo, nei skonio. Šie pavojingi teršalai gali būti nustatyti tik nitratų testais arba laboratoriniais tyrimais. Tokių tyrimų duomenys rodo, kad 60% šulinių užteršti sveikatai žalingais nitratų kiekiais. 
Nitratai į gruntinius (kartais ir į požeminius) vandenis patenka iš tvartų, lauko tualetų, mėšlo krūvų, srutų duobių, salietra tręšiamų daržų, šiltnamių, laukų. Reikia žinoti, kad keičiantis metų laikams nitratų kiekis šulinių vandenyje svyruoja: mažiausiai nitratų randama viduržiemyje įšalus gruntui, o daugiausia – pavasarį bei vasaros pradžioje pradėjus tręšti dirvas.
Nitratai nepašalinami nei virinant vandenį, nei  filtruojant  jį  įprastais buitiniais kasetiniais filtrais. Šulinio išvalymas, dezinfekavimas ir jo eksploatavimas laikantis specialių higieninių reikalavimų,  nitratų šulinio vandenyje nepanaikina. Netgi sutvarkius šulinio aplinką ir pašalinus taršos šaltinius, nitratai visiškai iš grunto išsiplauna ir  vandens kokybė pagerėja tik po 15-30 metų.

Turiu elektrą! Paskaičiuokime už kiek.

Paskambino man šiandien elektrikai - sako, važiuojam jungti :) Ir pagaliau aš turiu elektrą! PAGALIAU!

Tiesą sakant nesitikėjau, kad elektros privedimas ir pajungimas užims tiek laiko. Paraišką į LESTO "padaviau" kai tik įsigijau sklypą, o sumokėjau viską avansu gerokai prieš metus, lapkritį. 

Na o pratęsiant pasaką apie darbų eigą - gruodžio vidury padariau varžų matavimus ir prieš Kalėdas atvykau į Valstybinę energetikos inspekciją. Ten reikia apart varžų matavimus atlikusio elektriko paruoštų dokumentų turėti su savimi taip pat:

1) Technines sąlygas (tai tos, kurios iš pat pradžių LESTO paruošiamos)

2) Lapelį iš banko, kad sumokėjote 56 Lt mokesčio

Na o licenzijuotas elektrijas turi jums paruošti keturis popieriukus:

1) pažyma, kad darbai objekte baigti

2) Varžos matavimo megommetru protokolas

3) Įrenginių įžeminimo pereinamųjų kontaktų varžos matavimo protokolas

4) Schema el. įvado

Su visu tuo - į VEI. Kadangi buvo nuostabi prieškalėdinė nuotaika, gan griežtos išvaizdos moteriškė viską sutvarkė akies mirktelėjimu ir išrašė popieriuką. Palinkėjome viena kitai puikių švenčių :) Na o tarpušventy aš žinoma bėgte į LESTO. Ten pasirašiau sutartėlę, ir LESTO 5 darbo dienų bėgyje pažadėjo ir net įsipareigojo pajungti skaitliuką. Ir išaušo ši diena!

Taigi - elektros privedimas man užėmė nei daug nei mažai - daugiau nei metus. Aš tikėjausi elektrą turėti rugpjūtį - rugsėjį, bent jau skaitant sutartį su LESTO man taip piešėsi. Na bet gavosi kiek ilgėliau.

Na ir kiek gi man kainavo ta elektra:

LESTO - 4400

Tranšėjos kasimas traktoriuku - 300
Kabelis (aliuminis, 120 m) ir apsauginė juosta - 765

Statybinė dėžutė (naudota) - 220

Varžų matavimai - 100

Mokestis VEI - 56

VISO: 5841 Lt

O čia štai kaip atrodo transformatorinė ir mano dėžutė skaitliukui:

Varžas matavęs elektrikas šyptelėjo, kad visam kaimui pagerinau elektros "tiekimą" :)

Ieškau nuostabaus mūrininko :)

Pradedu ieškoti kas galėtų mūro darbus atlikti. Jeigu kas galėtumete tarti gerą žodį apie kokius meistrus - tarkite, jeigu nenorite tinklaraštyje viešai - labai dėkinga būsiu už laiškutį adresu sodybastatau@gmail.com

Mūrysiu iš haus blokelių, labai tikiuosi, kad galima bus startuoti kovo pabaigoj - balandžio pradžioj, nors su orais ne-kažin-kaip sekasi kol kas :)

Su artjėjančiais visus! Kad mums visiems ir oras puikiai gelbėtų, ir meistrai būtų darbštūs, išmanūs ir geranoriški, ir statybines medžiagas pasisektų už gerą kainą nusipirkti, puikios nuotaikos, auksinės kantrybės,  fantastiškų idėjų ir kad išlaidas skaičiuojant gudrūs ir sumanūs jaustumėmės :)

Visgi: krosnelė ar židinys?

Aš labai rimtai susimąsčiau. Matyt per Kalėdas itin reikliai vertinu jaukumą...
Galbūt man galėsite patarti - ką gi namuose sodyboje pasistatyti: krosnelę ar židinį?
Trumpai istorija tokia: kadangi taupiai statausi, tai apskritai mintį apie gyvą ugnį buvau išoperavusi. Tačiau architektas nepaklausė būtent šio vienintelio mano "reikalavimo" ir projekte numatė vietą "bent krosnelei". Taigi klausimas - ne kas yra efektyviau, o - kuris malonumas būtų didesnis?

Krosnelė - nusiperki ir pastatai. Atrodo estetiškai, šiuolaikiškai, plius tai - alternatyvus šildymo šaltinis, kai ir jeigu sakykim dingtų elektra... Minusus matau du - nuo jos labai šyla ir šiltu metų laiku baisiai karšta būtų mėgautis ugnimi, o antras - ta ugnis uždara, toks kaip cukraus laižymas per stiklą...

Na o židinys, kuris tiesiog dėl gyvos ugnies - minusas tas, kas nebūtų to alternatyvaus šilumos šaltinio, na ir statyti jį reikia, vargo bus šiek tiek. Vis gi tai gyva ugnis, prie kurios jauku pasėdėti, oi kaip jauku...

Vat ir galvoju, kas geriau. Ar taip:

 Ar taip?

Židinį be konvektoriaus ir ortakių nebūtų brangu pasistatyti matyt, kainos atžvilgiu gal net tas pat kaip kokybiška krosnelė. Kitavertus galvojau, kad kol katilo nebus, krosnelė kelis metus galėtų šildyti namuką :) O židinio džiaugsmą aš turėsiu pavėsinėje - jeigu sakykim ką nors keptis ar pan. - žodžiu galimybė ką nors pasigaminti - pasitroškinti židinyje - bus.

Rašymo lenta

Kai turi sodybą, rūpesčių trūkumu nepasiskųsi. Tokių rūpesčių ypatumas tas, kad jie dar ir sezoniniai. Ir jeigu ką praleisti pamirši - tik nagus nusigraužti beliks. Na aš apie tai, kad reikia pavasarį suspėti pasėti ar pasodinti ar persodinti ką, ar kažkokiu metu eglišakiais kokią rožę uždengti, medelius baltai nudažyti, nuo zuikių aštriadančių apsaugoti, na ir nepamiršti kokius čiobrelius parinkti... Viskam savas laikas, kad tik ko nepamiršti.

Galvoju, kad labai patogu turėti sienos lopinėlį - rašymo lentą, ant kurios susirašyti sąrašą darbų - rūpestėlių:

Yra tiesiog specialūs dažai - uždažai lopinėlį ir turi patogų praktišką dalyką, ir atrodo kažkaip visai originaliai ir jaukiai.

Elektros reikalai, dėžutė ir flirtas su Lesto

Klausk ir tau bus atsakyta - rodos taip ten rašo...

Na kadangi statybos nėra jau toks labai moteriškas reikalas, tai galvoju smalsumas, atkaklumas ir entuziazmas turėtų gal to nežinojimo dalį atpirkti. Kadangi nuoširdžiai galvojau, kad LESTO pajungs man elektrą per 310 dienų, tai jau kai tos dienos praėjo - rugsėjo vidury - pradėjau nerimauti, nes tame super-duper šiuolaikiškame Lesto puslapyje "mano elektra" kur atseit matyti gali savo projekto eigą vis dar buvo parašyta, jog vyksta rangovo atranka...

Kokia rangovo atranka? Pas mane jau ir transformatorinė stovi, ir kabelis pratiestas nuo jos. Na tai aš ir rašau tam Lesto - atseit, "alio, o kaip ten mano 310 dienų, gal man kokį dokumentėlį reikia pristatyti ar pan... Oi ne...rašo man Lesto, viskas vyksta laiku, viskas labai puikiai, va dabar vykdoma komisija dėl objekto pridavimo, nors "rangovas turi terminą iki lapkričio pradžios nuo rangovo pasirašymo rugpjūčio 10 dieną  per 90 kalendorinių dienų." Darbai laiku, nesijaudink, žodžiu. Kokios 90 dienos? Mano sutarty su LESTO figuruoja 310 kalendorinių dienų "Objekto prijungimo terminas" nuo įmokos dienos.

Aš nesinervinu, man ta elektra jau beveik šiais metais ir nereikalinga, šiaip jau darosi įdomu flirtuoti su ta hidra pavadinimu Lesto. Na ok, kadangi suteikė informacijos, kad spalio 25 yra užsakytas atjungimas pastotėj jungimui ir įtampos pateikimui į mano objektą, tai laukiu tos spalio 25. 

Sulaukiau. Lesto tyli. Pradėjau rašyti laiškus. Parašiau tam, iš ko buvau gavusi laiška su pasiūlymu nesijaudinti ir patikinimu, kad viskas vyksta laiku. Gaunu atsakymą, kad kreiptis turėčiau į kitą kolegą. Kreipiuosi į nurodytą, gaunu atsakymą, kad turėčiau kreiptis į pirmąjį. Smaguma!

Tuomet rašau bendruoju paštu ir...gaunu džiugią žinią iš kažkokio automato, kad mano paklausimas užregistruoas. Valio! Tada po 5 dienų gaunu dar vieną pranešimą, kad mano paklausimas yra perduotas...ok....ir ką jūs sau galvojate, gaunu laišką, kad LESTO kviečia mane į pasimatymą tam, kad pasirašytų su manim sutartį. Aš bėgte...O ten Laisvės prospekte žiūri į mane akis išpūtusios moteriškės, sako tau dar varžų matavimus reikia padaryti, dar kažką... Na aš joms sakau - aš rašiau laišką, kad man pasakytų aiškiai ką man reikia padaryti ir ką susitvarkyti, kad toliau galėtų vykti darbai. Kokio velnio jūs mane kviečiatės? Žodžiu išsireikalavau, kad man duotų kokią nors atmintinę ką po ko reikia daryti, kad duotų licenzijuotų elektrikų sąrašą, kurie varžų matavimus galėtų padaryti.

Perskambinau tų elektrikų pagal LESTO duotą sąrašą kokius 10. Man reikia padaryti varžų matavimus ir pastatyti statybinę dėžutę, prie kurios būtų pajungtas elektros kabelis. Kainos svyruoja nuo 450 iki 800...Išsiaiškinau, kad vien dėžutė kainuoja 350 Lt, o varžų matavimus galima ir už 100 Lt susiorganizuoti. Radau internete per skelbimus naudotą dėžute - ten svarbu, kad būtų nuotekio relė gera, nusipirkau už 220. Na ir atvažiavo elektrikas, patikrino viską ir prijungė kabelį, nes patys nemokam. Viskas kainavo 320 Lt. Su tais dokumentais eisiu į Lukšio gatvę, pas Valstybinę energetikos inspekciją.

O einant ten reikia turėti štai tokius dokumentus, kuriuos licenzijuotas elektrikas paruošė:

1) pažyma, kad darbai objekte baigti

2) Varžos matavimo megommetru protokolas

3) Įrenginių įžeminimo pereinamųjų kontaktų varžos matavimo protokolas

4) Schema el. įvado

Tam, kad elektros dėžutės nepavogtų, pritvirtinom ją prie pamato:

O tada sukrovėm tokią krūvelę iš blokelių, paslėpėm kabelį, kad atrodytų tiesiog kaip statybinės betvarkės krūvelė:

Čia tikrai ne paranoja. Atvažiavę į sklypą radome išplėštas laikino namuko duris:

 Vagys įlindo, bet nieko nerado - besiruošdami žiemai išgabenome visus įrankius ir vertingesnius daiktus į garažą, o trimerį ir karutį priglaudėm pas kaimynę tvarte.

Vagys supjaustė plėvelę - matyt per ją norėjo apžiūrėti antrą namuko pusę, sulaužė suolelį - matyt juo daužė gal kažką...

Na, tikrai nebuvau šoke, visko galima tikėtis, dėl to ir ištuštinom namuką, kad neliktų jame nieko vertingo. Ten guli stogo danga pavėsinei - tačiau matyt kaimiečiai nelabai žino kas tai yra, o be to tai sunku - paprastai nenusineši kaip kastuvo ar kokio grąžto. Duris šiai ne taip sutaisėm:

Gal antrąkart nelįs jau?

Dar kartelį apie pamatų kainą

Turbūt suprantama, kad pamatus savo jėgomis žmonės daro ne dėl to, kad neturi ką veikti, bet tam, kad sutaupytų. Tam, kad būtų galima įvertinti ir palyginti pigiai ar brangiai kainavo pamatai, geriausia matyt lyginti kubo kainą. Labai smulkiai ir atvirai aprašytos mano pamatų išlaidos štai čia:
http://statausodyba.blogspot.com/2012/11/kiek-kainavo-pamatai.html

Tačiau kadangi yra komentarų, teigiančių, jog darė samdydami ir pigiau, norėčiau kiek tiksliau įvertinti tokių kaip mano pamatų kainą. Iškart užbėgant už akių galiu pasakyti, jog "netaupėm" ant tokių dalykų:
- pylėm kokybišką, t.y. geresnės markės betoną
- nemaišėm patys betono, o užsakėme betonvežį ir tai darėme dėl dviejų priežasčių: 1) įvertinom, jog patiems maišant - reikia ką nors ieškoti samdyti, nuomoti maišytuvą, vežtis statybines medžiagas ir visi kiti papildomi rūpesčiai, 2) darėme rostverką iš haus blokelių, o juos patartina užpilti iškart vienu ypu, kas po truputį maišant patiems nebūtų įmanoma
- dėjom armatūros tiek, kiek reikia ir tokio storio, kokio reikia (kartais čia pataupoma)

Ir dar paprastai žmonės kalbėdami apie pamatų kainą neįtraukia į ją grunto tyrimų ir dažniausiai neįtraukia smėlio kainos rostverkui užpilti. Todėl tam, kad galima būtų palyginti, iš visos 14.424 Lt sumos atimu 500 Lt už tyrimus ir 2000 už smėlį.

Į polius užpylėme 10 kubų betono, o rostverką sudaro 10,5 kubų, taigi viso 20,5 m3.

Pamato kaina gavosi 11.924 / 20,5 = 582 Lt / m3

Kiek teko girdėti, labai gerai, jeigu rastumėte kas kokybiškai padarytų pamatus už 800 lt/m3. Paprastai savo darbą vertinančios brigados daro už 1000 Lt / m3, na bet radau ir laimingųjų, kuriems pavyko pasidaryti ir už 750 Lt (apie kokybę nieko negaliu pasakyti).

Taigi, jeigu turite laiko ir norite sutaupyti, verta pamatus daryti patiems. Jeigu lyginti mūsų kainą su labai gera rinkoje vyraujančia kaina (800 už kubą), mes sutaupėme apie 4500 Lt. Dar sutaupėme ant smėlio rostverkui, nes tikrai įstengėme surasti pigiau, taigi viso mūsų sutaupymas minimum 5000, o gal net ir 6000 Lt. Galima buvo dar šiek tiek sutaupyti patiems maišant betoną, tačiau mums tai nepasirodė patrauklu - rūpesčių buvo ir taip apstu.

Tiesiog patausojome savo jėgas kitiems darbams. Be to, pasisekė, kad betonvežio vairuotojas nuoširdžiai patarė užpilant rostverką suskystinti betoną, o tai yra labai svarbu. Ir reikia dar žinoti, kad pagal technologiją, užpilinėti vienu ypu reikėtų ne daugiau kaip tris blokelių eiles, jeigu eilių daugiau - yra rizikos, kad gali betonas ne visur pasiekti arba / ir išsikreivinti.

Na ir žinoma patarimas skaičiuoti viską. Nes tik dabar matau, kokią didžiulę sąmatos dalį sudaro tokie dalykai, kurie atrodė bus mažmožis:
betono transportavimas ir siurblio nuoma (tai darėme dukart, poliams ir rostverkui) - 1500 Lt, blokelių transportavimas - 250 Lt, ir smėlis rostverkui, kas atrodė visiškai niekniekis - 2000. Taigi štai tokie dalykėliai sudarė net ketvirtadalį pamatų kainos :)