Karkasas, šiltinimo sluoksnis ir pelės
Kalbant apie sienų šiltinimą, pasirinkus fasadui medžio apdailą, iškyla pelių klausimas. Apskritai fasadui šiltinti galima kiek supratau rinktis iš tokių medžiagų:
1) Polistirolas (polistireninis putplastis)
2) Neoporas
3) Akmens vata - gaminama iš bazalto uolienos, dolomito ir kt. priedų
4) Stiklo vata, kurios žaliava - kvarcinis smėlis, perdirbamas stiklas, soda ir kt. priedai
5) Ekovata - gaminama iš celiuliozės plaušo, impregnuoto boro ir borakso druskomis
Jeigu fasadas yra tinkuojamas, tai nesukant perdaug galvos renkasi žmonės polistirolą ar neoporą, ir džiaugiasi. Visgi polistirolas yra kiekvienos pilkos pelytės rojus, kur ji labai linkusi įsmukti gyventi. Ir tuomet jus, silpnų bervų žmones, pradeda neraminti graužimas. Graužia pelytės putplastį ne dėl to, kad jis skanus - jos jo tikrai nevalgo, jos jame išgraužia urvelius, veda vaikus ir štai taip kelia tą triukšmą. Be to, polistirolas graužiamas labai sukrenta, ir po daugelio metu kažkaip to šiltinimo sluoksnio gali nedaug ir belikti. Tai tokia štai baisi istorija :)
Norint neturėti pelių visai šiltinimo sluoksnyje, matyt reiktų rinktis ekovatą. Joje graužikai, sako, nesiveisia, ir rodos tai - ne melas. Tačiau ekovatos pats neįpūsi, kainuoja darbai, todėl ši medžiaga nėra patraukli tiems, kas linkęs daugelį darbų padaryti savo rankomis.
Mineralinėje vatoje - na, rašo, kad negyvena joje graužikai. Meluoja :) Gyvena, tik mažiau noriai, ji ne taip spėriai graužiasi, kaip putplastis. Na, ir ne taip garsiai - grauš, bet jūs to negirdėsite. Ir vata ne taip sukrenta. Taigi tiesiog belieka apsiraminti. Aš tikrai jau buvau bepripažįstanti, kad STIKLO vatoje negyvena pelytės - bet yra mačiusių ir stiklo vatoje, gal tai tiesiog rečiau, nes vis gi ta visa vata labai jau badyti gerklytes ir akytes turėtų... Na bet kas sakė, kad gyvenimas (pelių) lengvas, tenka ir vatoje graužti, mylėtis ir palikuonis veisti.
Kalbant apie mineralinės vatos pasirinkimą, tai svarbus momentas yra tai, kad su akmens vata darbuotis tikrai maloniau, o su stiklo labai jau visos tos smulkios dalelės lenda, brrr... Tik štai stiklo vata gal patrauklesė statantiems karkasinius namus, kur labai aktualu sluoksnių lengvumas - stiklo vata lengvesnė, elastingesnė ir todėl geriau užpildo plyšius. Taip pat ji labai patraukli plokštiems stogams, kur labai svarbu atlaikyti apkrovas (nors čia įdomus niuansas - joks stogo sumuštinis nesveria tiek daug, kiek sniego sluoksnis žiemą, taigi...)
Taigi išvada - pelių visada gali būti ir nėra 100 proc garantijos. Tačiau graužiko-nedorėlio patekimą į tą šiltinimo sluoksnį reikia apsunkinti maksimaliai, bent jau jų kiekį. O tam reikia būtinai profilio (aliuminis ar skarda) su mažutėmis skylutėmis (vėdinimui, bet ne pelėms ar vapsvoms).
Dar tas profilis vadinamas cokoliniu profiliu. Tačiau prieš tai kiek apie karkasą šiltinimo sluoksniui:
Šiltinimo sluoksnį sudarys akmens vata: 10 cm + 5 cm + 3 cm priešvėjinė vata. Vėjo izoliacijai galima rinktis ir specialią plėvelę, tačiau čia beveik nesitaupo, o darbo daugiau.
Taigi pirmajam vatos sluoksniui bus tvirtinamos apie 10 cm pločio lentos prie mūro, horizontaliai. Jas reikia pritvirtinti vatos plokštės pločio arba ilgio atstumais. Geriausia aišku ilgio, nes tuomet tiesiog mažiau (rečiau) reikės lentų. Lentas tvirtinsime kampukais.
Paprastai iškart tvirtinamas cokolinis profilis. Tačiau pas Raituzą aptikau mintį, jog aliuminis profilis - tai šalčio tiltas. Kad ir mizerinis, 1 mm, lyg tikimybė ir teorinė, bet tenka pripažinti, tikrai - šalčio tiltas. Todėl galbūt net būtų verta apačioje tiesiai at cokolio putplasčio dėti pirmąją apatinę lentą. Galbūt net verta tarp jos ir putplasčio apačioje palikti 5 mm tarpelį, kurį po to užpildyti montavimo putomis - jos išsiplėtusios gerai užpildys visus tarpus, nes putplastis prie bet ko prisigaudęs vis gi mikro tarpus palieka.
Taigi, pirmas sluoksnis toks. Tuomet ant horizontalių lentų karkaso tvirtinamas vertikalių lentų, taip pat apie 10 cm pločio, karkasas. Ir čia jau galima būtų pritvirtinti pačioje apačioje šį cokolinį profilį. Galbūt maždaug tokios formos, tik tas dugnelis turi būti skylėtas, kad pro jį oras patektų ir kursuotų iš apačios į viršų.
Pro šį profiliuką pelės jau negalės patekti į šiltinimo sluoksnį šiame pradiniame cokolio ir sienos susidūrimo etape.
Na o ant profilio, tarp vertikaliai pritvirtintų lentų dedamas pirmas (apatinis) 5 cm vatos sluoksnis, ir taip pat iškart ketiname dėti į tuos pačius tarpus ir priešvėjinę vatą, kurios storis 3 cm. Kadangi lentos plotis 10 cm, tai lieka tar 2 cm tarpas, kuris ir yra vėdinimui skirtas. Dar vatą, kad ji nenusvirtų, plonyčiais bruseliais kiek pritvirtinti galima būtų.
Pelė, kaip žinia, žvėris, sugebantis laipioti stačiomis sienomis. Todėl dar galima būtų pirmą metrą nuo apačios uždengti metro pločio cinkuotu vielos tinkleliu. To tinklelio akutės turėtų būtų ne didesnės kaip 7 mm. Burbiškėse yra tokio tinklelio - 50 m rulonas kainuoja 350 Lt. Tokio ilgio užtektų (pamato perimetras yra 63 m, tačiau reikia atimti durų ir vitrininių langų plotį). Na nežinau, ar tikrai taip jau reikia nuo tų pelių saugotis - jos juk gali ir pro skylutę, esančią aukščiau, prasmukti, arba patogiai sau vijokliniais augalais užsirioglinti. Bet galbūt dėl šventos ramybės būtų verta paaukoti papildomus kelis šimtus litų? Pagyvensim - pamatysim.
Dar vienas niuansas - renkantis fasado dailylentes, galbūt verta atkreipti dėmesį, ar jos yra su " puse špunto" ar "viso špunto".
ar
O šiaip labai apmaudu, kad internete mineralinės vatos gamintojai nepateikia arba neišsamiai pateikia medžio apdailai šiltinimo brėžinių. Tinkuotoms sienoms - pilna, štai va Rockwool. Paroc yra, tačiau nėra visiškai nieko užsiminta apie profilį ir apsaugą nuo graužikų, o tai tikrai svarbus niuansas. Taip pat sakykim ieškojau, kaip angokraščius izoliuoti, tai Paroc medžio apdailai irgi nepateikia, nors tikrai puikiai info sudėliota - pateikta daug brėžinių: Paroc brėžiniai . Vis gi kas apie angokraščius, tai čia aiškiai parodyta tik tinkuotos apdailos versija:
O juk medžio apdailai daugiau cm reikia, ir reikia turėti prie ko pritvirtinti, esamų brėžinių tikrai neužtenka. Todėl tenka pasukti galvą patiems. O keista, nes būtent medinę apdailą pasirinkusiems labiausiai akmens vatos brėžiniai ir yra reikalingi, nes kas tinkuoja, dažniausiai renkasi putplastį. Beje apie apšiltinimą putpasčiu yra pvz, čia gan išsamiai: ASA.lt
Na o jeigu atrodau pernelyg įtari dėl pelių, tai tiesiog nesinorėtų atsidurti tokiose situacijose, beje cia siltino vata kaip suprantu - skaudu...
1) Polistirolas (polistireninis putplastis)
2) Neoporas
3) Akmens vata - gaminama iš bazalto uolienos, dolomito ir kt. priedų
4) Stiklo vata, kurios žaliava - kvarcinis smėlis, perdirbamas stiklas, soda ir kt. priedai
5) Ekovata - gaminama iš celiuliozės plaušo, impregnuoto boro ir borakso druskomis
Jeigu fasadas yra tinkuojamas, tai nesukant perdaug galvos renkasi žmonės polistirolą ar neoporą, ir džiaugiasi. Visgi polistirolas yra kiekvienos pilkos pelytės rojus, kur ji labai linkusi įsmukti gyventi. Ir tuomet jus, silpnų bervų žmones, pradeda neraminti graužimas. Graužia pelytės putplastį ne dėl to, kad jis skanus - jos jo tikrai nevalgo, jos jame išgraužia urvelius, veda vaikus ir štai taip kelia tą triukšmą. Be to, polistirolas graužiamas labai sukrenta, ir po daugelio metu kažkaip to šiltinimo sluoksnio gali nedaug ir belikti. Tai tokia štai baisi istorija :)
Norint neturėti pelių visai šiltinimo sluoksnyje, matyt reiktų rinktis ekovatą. Joje graužikai, sako, nesiveisia, ir rodos tai - ne melas. Tačiau ekovatos pats neįpūsi, kainuoja darbai, todėl ši medžiaga nėra patraukli tiems, kas linkęs daugelį darbų padaryti savo rankomis.
Mineralinėje vatoje - na, rašo, kad negyvena joje graužikai. Meluoja :) Gyvena, tik mažiau noriai, ji ne taip spėriai graužiasi, kaip putplastis. Na, ir ne taip garsiai - grauš, bet jūs to negirdėsite. Ir vata ne taip sukrenta. Taigi tiesiog belieka apsiraminti. Aš tikrai jau buvau bepripažįstanti, kad STIKLO vatoje negyvena pelytės - bet yra mačiusių ir stiklo vatoje, gal tai tiesiog rečiau, nes vis gi ta visa vata labai jau badyti gerklytes ir akytes turėtų... Na bet kas sakė, kad gyvenimas (pelių) lengvas, tenka ir vatoje graužti, mylėtis ir palikuonis veisti.
Kalbant apie mineralinės vatos pasirinkimą, tai svarbus momentas yra tai, kad su akmens vata darbuotis tikrai maloniau, o su stiklo labai jau visos tos smulkios dalelės lenda, brrr... Tik štai stiklo vata gal patrauklesė statantiems karkasinius namus, kur labai aktualu sluoksnių lengvumas - stiklo vata lengvesnė, elastingesnė ir todėl geriau užpildo plyšius. Taip pat ji labai patraukli plokštiems stogams, kur labai svarbu atlaikyti apkrovas (nors čia įdomus niuansas - joks stogo sumuštinis nesveria tiek daug, kiek sniego sluoksnis žiemą, taigi...)
Taigi išvada - pelių visada gali būti ir nėra 100 proc garantijos. Tačiau graužiko-nedorėlio patekimą į tą šiltinimo sluoksnį reikia apsunkinti maksimaliai, bent jau jų kiekį. O tam reikia būtinai profilio (aliuminis ar skarda) su mažutėmis skylutėmis (vėdinimui, bet ne pelėms ar vapsvoms).
Dar tas profilis vadinamas cokoliniu profiliu. Tačiau prieš tai kiek apie karkasą šiltinimo sluoksniui:
Šiltinimo sluoksnį sudarys akmens vata: 10 cm + 5 cm + 3 cm priešvėjinė vata. Vėjo izoliacijai galima rinktis ir specialią plėvelę, tačiau čia beveik nesitaupo, o darbo daugiau.
Taigi pirmajam vatos sluoksniui bus tvirtinamos apie 10 cm pločio lentos prie mūro, horizontaliai. Jas reikia pritvirtinti vatos plokštės pločio arba ilgio atstumais. Geriausia aišku ilgio, nes tuomet tiesiog mažiau (rečiau) reikės lentų. Lentas tvirtinsime kampukais.
Paprastai iškart tvirtinamas cokolinis profilis. Tačiau pas Raituzą aptikau mintį, jog aliuminis profilis - tai šalčio tiltas. Kad ir mizerinis, 1 mm, lyg tikimybė ir teorinė, bet tenka pripažinti, tikrai - šalčio tiltas. Todėl galbūt net būtų verta apačioje tiesiai at cokolio putplasčio dėti pirmąją apatinę lentą. Galbūt net verta tarp jos ir putplasčio apačioje palikti 5 mm tarpelį, kurį po to užpildyti montavimo putomis - jos išsiplėtusios gerai užpildys visus tarpus, nes putplastis prie bet ko prisigaudęs vis gi mikro tarpus palieka.
Taigi, pirmas sluoksnis toks. Tuomet ant horizontalių lentų karkaso tvirtinamas vertikalių lentų, taip pat apie 10 cm pločio, karkasas. Ir čia jau galima būtų pritvirtinti pačioje apačioje šį cokolinį profilį. Galbūt maždaug tokios formos, tik tas dugnelis turi būti skylėtas, kad pro jį oras patektų ir kursuotų iš apačios į viršų.
Pro šį profiliuką pelės jau negalės patekti į šiltinimo sluoksnį šiame pradiniame cokolio ir sienos susidūrimo etape.
Na o ant profilio, tarp vertikaliai pritvirtintų lentų dedamas pirmas (apatinis) 5 cm vatos sluoksnis, ir taip pat iškart ketiname dėti į tuos pačius tarpus ir priešvėjinę vatą, kurios storis 3 cm. Kadangi lentos plotis 10 cm, tai lieka tar 2 cm tarpas, kuris ir yra vėdinimui skirtas. Dar vatą, kad ji nenusvirtų, plonyčiais bruseliais kiek pritvirtinti galima būtų.
Pelė, kaip žinia, žvėris, sugebantis laipioti stačiomis sienomis. Todėl dar galima būtų pirmą metrą nuo apačios uždengti metro pločio cinkuotu vielos tinkleliu. To tinklelio akutės turėtų būtų ne didesnės kaip 7 mm. Burbiškėse yra tokio tinklelio - 50 m rulonas kainuoja 350 Lt. Tokio ilgio užtektų (pamato perimetras yra 63 m, tačiau reikia atimti durų ir vitrininių langų plotį). Na nežinau, ar tikrai taip jau reikia nuo tų pelių saugotis - jos juk gali ir pro skylutę, esančią aukščiau, prasmukti, arba patogiai sau vijokliniais augalais užsirioglinti. Bet galbūt dėl šventos ramybės būtų verta paaukoti papildomus kelis šimtus litų? Pagyvensim - pamatysim.
Dar vienas niuansas - renkantis fasado dailylentes, galbūt verta atkreipti dėmesį, ar jos yra su " puse špunto" ar "viso špunto".
ar
Pusės špunto dailylentės gali kiek atvėpti, nebent tai puikiai išdžiovintos, sukalibruotos ir daug daugiau kainuojančios. Viso špunto - jos jau labai puikiai įsimauna viena į kitą ir taip neatvėpsta. Galbūt pro visą špuntą ir visokiems graužikams bei vabzdžiams nelabai įmanoma patekti. Tėtis labai už viso špunto variantą. Jo minusas tame, kad nuo drėgmės, medis brinksta ir galbūt net gali įtrūkti jau netilpus į tą tarpelį.
O šiaip labai apmaudu, kad internete mineralinės vatos gamintojai nepateikia arba neišsamiai pateikia medžio apdailai šiltinimo brėžinių. Tinkuotoms sienoms - pilna, štai va Rockwool. Paroc yra, tačiau nėra visiškai nieko užsiminta apie profilį ir apsaugą nuo graužikų, o tai tikrai svarbus niuansas. Taip pat sakykim ieškojau, kaip angokraščius izoliuoti, tai Paroc medžio apdailai irgi nepateikia, nors tikrai puikiai info sudėliota - pateikta daug brėžinių: Paroc brėžiniai . Vis gi kas apie angokraščius, tai čia aiškiai parodyta tik tinkuotos apdailos versija:
O juk medžio apdailai daugiau cm reikia, ir reikia turėti prie ko pritvirtinti, esamų brėžinių tikrai neužtenka. Todėl tenka pasukti galvą patiems. O keista, nes būtent medinę apdailą pasirinkusiems labiausiai akmens vatos brėžiniai ir yra reikalingi, nes kas tinkuoja, dažniausiai renkasi putplastį. Beje apie apšiltinimą putpasčiu yra pvz, čia gan išsamiai: ASA.lt
Na o jeigu atrodau pernelyg įtari dėl pelių, tai tiesiog nesinorėtų atsidurti tokiose situacijose, beje cia siltino vata kaip suprantu - skaudu...
Išvardinti variantai 1) ir 2) yra tas pats putplastis. Vienintelis skirtumas tarp baltojo ir pilkojo (NEO) yra tai kad pastarajame imaisyta grafito (prisiminkime pieštuką ir jo šerdyje esantį grafitą :) ). Tai va grafitas pagerina šilumines savybes bei spalvą.
AtsakytiPanaikintiAkmens vata irgi dulka. Darbui su ja rekomenduojamas respiratorius. Kitaip čiaudėsit, bent jau mano kvėpavimo takus jis erzina :)
Tvirtinant aliumininį profilį prie sienos pakišamos plastikinės "šaibos", dėl to profiliukas ne visu ploto remiasi į sieną.
na taip, neoporas tai toks "modifikuotas"putplastis, bet del kiek skirtingu savybiu matyt verta juos pamineti atskirai, kaip kad ir mineraline vata - isskirstyti i stiklo ir akmens. O del tu plastmasiuku prie profilio - ar tai tikrai "gelbeja"?
AtsakytiPanaikintiNepykit, labai paranoiškai skamba čia tos pelės, kad dar pagal tai reikėtų rinktis šiltinimo būdą :). Katiną įsigykit, visas peles atbaidys. Pas mus kaime pelės išsirausia urvus žemėje ir apsišiltina visai natūraliai su šienu ir lapais :) (netyčia lizdą išardžiau)
AtsakytiPanaikintiMedis prie mūro turi būti izoliuotas nuo drėgmės ir pūvimo, geriau vengti tokių konstrukcijų šiltinimui, nes turi būti ventiliuojami tarpai medienai padaryti.
sveika paranoja ne karta gyvenime padeda isgyventi :) O jeigu rimtai, tai su pora patyrusiu statybos zmoniu pasikalbejus, jie medinei apdailai esant smarkiai patare vata, o ne putplasti imti. Katinas beje peles gaudo namu viduje tik, o isores apsiltinimo gyventojos nepasiekiamos... mes juk kalbam apie isore. Ir kalbu, kad peliu tikria neisvengsi - jos smurkstels elementariai i namo vidu atvirus palikus vitrininius langus ar duris - stai cia katinas ir padetu. Na bet tai mano, zinoma, samprotavimai. Bet surasiau visa straipsniuka labai daug su kuo persnekejus ir perskaicius. Isvados ir logika kaip visada - subjektyvus :)
Panaikintip.s. pelė ne žvėris, o graužikas ;)
AtsakytiPanaikintigrobuonis! astriais dantim :)
Panaikintina kiek per stipriai cia su tom pelem, matyt vatininkai antireklama polistirolui vare...skaiciau ir net isivaizdavau, kaip mano sienose jos griauzia urvus, ot nenaudeles :D
AtsakytiPanaikintina fakatas tas, kad puikiai jos ir vatoj suka lizdus, ir nepaneigsi galbut, kas polistirolas taisyklingai ir visu atsargumo priemoniu imantis, gali ivengti tu peliu. Kodel as tokia paranoiska? Niekada nemaniau, kad mieli gamos gyviai, tokie kaip pauksciai ir peles gali sukelti nepatogumu. Sakykim pauksciai - iskabe man apsaugine vata pavesines zidinio kamine, na ir dar visokiu eibiu pridaro. Nebuciau tikrai pagalvojus, ir tikrai apbaudu, bet jau per velu... Taigi kad nebutu saukstai po pietu, geriau gal zinoti visas rizikas iki to, o ne po to :) O siaip pelytes - mieli padareliai, nenoreciau ju gaudyti su pelekautas, nes as net tarakono gailiuosi (tfu tfu tfu pas mane jie aciudievui neuzklysta jau daugeli metu...)
PanaikintiSveiki, idomu koks butu galutinis sprendimas? Pats esu pasirinnkimo kely, ir kazkaip apie grauzikus nemasciau. Pagal architekta turetu buti 18cm vatos oro tarpas ir dailylentes. Statybininkas nesutinka ir aiskina, kad tik polistirolas 20cm, argumentai, vata nuo vejo susispaudzia, laikui begant sukrenta, silumos nuostoliai skersiniu susikirtimo vietose, medis reikalauja daugiau prieziuros, brangu. Architektas argumentuoja, kad polistirolo sujungimo vietose atsiranda salcio tiltai, nes namas konstrukcija juda ir atsiranda tarpai tarp ju, akmens vata priesingai juda tarp bruseliu ir nepalieka tarpu, nuo vejo yra priesviejine vata, nes sumustinis taip ir skaiciuotas 10 + 5 + 3.
AtsakytiPanaikintiArvi, namo konstrukcija juda? Jeigu judėtų tiek, kad polistirolo susijungimo vietose pasidarytų tarpai, tai turėtų ir visos mūro sienos sutrūkinėti. Taip, būna, kad namo pamatai kažkiek sėda ir gali atsirasti įtrūkimų sienose, bet teisingai suarmavus sienas pagal reikalavimus (o ne kaip rekomenduoja pvz. ARKO gamintojai, kad nereikia armuoti) jokios sienos neturi skilinėti, tuo labiau - ant jų priklijuotas polistirolas. Jeigu taip atsitiktų, sutrūktų ir tinkas, o tai akivaizdžiai būtų matoma fasade.
PanaikintiNebent namas karkasinis ar rąstinis - tokiu atveju polistorolas aišku netinka.
del medzio prieziuros - taip, tikrai reikia priziureti, del to dabar zmones renkasi siurkstaus pavirsiaus dailylentes, kad ta prieziura butu retesne. Bet medinis namas musu krastovaizdyje man asmeniskai yra graziau, nei muras (tuo galutinai isitikinau apziurejusi sekmadieni daugybe nauju namuku Trakuose). Del vatos - tai butinai reikia deti priesvejine. Del sukritimo, na sito klausimo nebuvo kile, bet kazkaip siltina gi austrai puikiai pasyviuosius savo namus, ir kazkaip nebuvau aptikusi tokios problemos. Del savo pasirinkimo: linkusi i vata, bet kol kas nenupirkta, tai bijau kategoriskai ka teigti :) Kas neramina - eina kalbos, kad vata brangs, suku galva kaip cia ja pries pabrangima isigyti....
PanaikintiAutorius pašalino šį komentarą.
PanaikintiAutorius pašalino šį komentarą.
AtsakytiPanaikintiSveiki, namas yra medinio karkaso, ir man niekaip nesirisa polistirolas, nors tai geresne siltinimo mediaga savo savybem nei vata, bet sako polistirol nera labai sveika... Is jusu aprasymo ...< Šiltinimo sluoksnį sudarys akmens vata: 10 cm + 5 cm + 3 cm priešvėjinė vata. Vėjo izoliacijai galima rinktis ir specialią plėvelę, tačiau čia beveik nesitaupo, o darbo daugiau.
PanaikintiTaigi pirmajam vatos sluoksniui bus tvirtinamos apie 10 cm pločio lentos prie mūro, horizontaliai. Jas reikia pritvirtinti vatos plokštės pločio arba ilgio atstumais. Geriausia aišku ilgio, nes tuomet tiesiog mažiau (rečiau) reikės lentų. Lentas tvirtinsime kampukais.>...supratau, jus desit 10cm horizont+ 5 cm vertikaliai vatos, + vertikaliai taseliai ir + lentos?
nezinau, kodel sakote, kad polistirolas geresniu savybiu, as tokios info neaptikau. Polistirolis yra kiek pigesnis ir darbininkai su juo labiau megsta dirbti, nes lengviau ir greiciau darbas einasi. Jeigu teisingai supratau, jusu namas karkasinis? As asmeniskai karkasini oatveju tik vata rinkciausi, polistirolis vis gi is naftos gaminamas. Plius vatos yra zenkliai gerezne garso izoliacija, ir garu laidumas taip pat.
PanaikintiSu vata - labai svarbu momentas montuojant kad jokiu budu nesuslaptu. Esu girdejusi is statybininku, kad suslapusi vata praranda net puse savo silumos izoliacijos savybiu, nors niekur neradau to aprasyta. Bet kartais patyre statybininkai zino geru paslapciu, taigi reikia sauletu dienu arba uzdengtos kokia plevele darbo vietos su vata..
Del karkaso pas mane, visuomet aisku geriau su nuotraukom ar piesinukais vaizduoti, nes vat ir gaunasi, kad nesuprantamau aprasiau. Is tieu bus tik lentos - 10 cm horizontalios ir 10 cm vertikalios. Vertikalios del to, kad mano apkalimas namuko bus horizontalios lauko dailylentes, ir jos kalsis tiesiai ant tu vertikaliuju lentu. Jeigu butu apkalimas vertikalioslauko dailylentes, tai darytume atvirksciai- pirmas lentu karkasas vertikalus, o antras horizontalus, kad butu patogu prikalti iskart ant jo. Bruseliais tik isorini vatos sluoksi prispausime, kad nenusvirtu netycia. Kadangi vatos sluoksnis sudarys 18 cm, o lentos 10 + 10 = 20 cm, tai susidaro 2 cm tarpelis vedinimui (tarp vatos ir laiko dailylenciu).
Kažkokius jūs vėjus čia pribūrėte, 10 + 10 brūsai ir ant viršaus dailylentės. Kaip jūs išsilyginsite 10 cm brūsus, kaip vatą pritvirtinsite, kad nekristų. Protingiau būtų 10 + 7,5 brūsai, kišate 10 + 7,5 cm vatos, prišaudote priešvėjinę plėvelę, o paskui kalate 2,5 cm makaronus, išsilyginate ir prie jų dailylentes. Makaronai ir vatą prilaikys ir ventiliacinį tarpą sudarys. Rinkitės priešvėjinę plėvelę, o ne priešvėjinę vatą, nes taip ir pigiau, ir greičiau, ir sandariau. Tik vat su brūsais reikės kitaip sužaisti, jei norite horizontalių dailylenčių: prie sienos reikės sukti vertikalius, paskui horizontalius ir galiausiai vertikalūs makaronai.
AtsakytiPanaikintiDėl pelių jus 100% teisi jos veisiasi ir gyvena visur. Asmenine patirtis fasadas šiltintas akmens vata, peles pasidarė urvus ir lizdus kol neuždariau oro tarpa metaliniu tinkleliu. Tas pats su stiklo vata šiltintos lubos lakstė po vata ir vargo nematė kol grindis sudėjau.Patarimas niekur nepalikt plyšių.Dėl priešvėjinės vatos jūsų teisingas pasirinkimas.
AtsakytiPanaikintiAš irgi norėjau pasidalinti patirtimi, nes ardžiau sodo namelio siena kurios pusė buvo apšildinta stiklo vata, o kita polistiroliu, polistirolis vietomis buvo pagraužtas, o vata... iš vatos nieko nebelike tik maži skuteliai ir daug daug kanalų su lizdeliais pilnais įvairiausio grobio
AtsakytiPanaikintiIšvada tokia matyt, kad reikia toms pelėms sukurti barjera patekti tiek apačioje tiek viršuje. Šimtaprocentinių garantijų nebus bet kokiu atveju :)
AtsakytiPanaikintiŠiltinausi gryčią vienkiamyje su ekovata. Prisiskaičiau, prisiklausiau, koks tai puikus sprendimas graužikams baidyti ... išvengti jų šiltinimo sluoksnyje. Keliems metams prabėgus, randu ekovatos ir graužikų lizduose, ir paukščiai padrąsko atviras šiltinimo sluoknio vietas.
AtsakytiPanaikintiOho, o cia tai man naujiena, kad ekovatoje grauzikai uzsiveisia...
Panaikinti