Geltono karučio kursai

Dabar turiu pažymėjimą, pasak kurio esu baigusi kursą "Sodybų planavimas ir dizainas" :)  Mokslai šie mano įvyko per keturias intensyvias paskaitas. Ir nuoširdžiai sakau - labai naudinga ir reikalinga bet kam, kas nori bent kažkiek raštingai susiplanuoti, apželdinti savo sodybą, didelė ji ar maža, arba kad ir nedidelį sklypelį, jeigu tai namas mieste.

Apart įvairių įdomių detalių (kaip nuvilioti paukščius nuo vaismedžių ar muses ir uodus nuo pavėsinės) atsirado supratimas pagrindų, kaip reikėtų apskritai žiūrėti ir ką matyti savo sklype, kaip visgi pradėti viską nuo ABC, o ne priešingai.

Pavyzdžiui, būtinai reikia žiūrint į savo sklypo planą, paskirstyti zonas. Pagrindinė klaida planuojant sodybos dizainą - nesuzonavimas. Reikia būtinai numatyti, kokiose vietose ir kokio dydžio bus zonos, kad nesigautų visiškas chaosas (kokio bent jau aplink Vilnių tai tikrai oi kiek daug). Taigi zonos:

• Reprezentacinė (šiai lietuviai įprastai skiria ypač daug dėmesio, kad kaimynai stebeilydami pro tvorą į jūsų namą garuotų iš pavydo) - ji neturi būti didelė, nes juk statote patys sau, ir mažiausiai ja džiaugsitės. Taigi ji tiesiog turi būti korektiškai sutvarkyta, kad pačiam grįžtant namo būtų miela akiai.
• Ūkinė - na tokia turi būti, kiekvienam pagal poreikį. Pas mane ta ūkinė dalis bus už namo, šiaurinėje dalyje, ten kur ūkinis pastatas. Galvoju dabar - sodas matyt irgi priskiriamas prie ūkinės zonos, nes be grožio dar ir naudos duoda.
• Apsauginė zona - ši skirta apsauginiams želdiniams, o šie gali saugoti ir nuo vėjo, ir nuo ūkinės veiklos aršaus kaimyno-ūkininko-chemikalų purškėjo, ir nuo dulkančio žvyrkelio, ir nuo smalsių kaimynų akių, ir t.t.
• Poilsio rekreacinė - pati nuostabiausia zona :) Čia galima (ir tiesiog būtina) ilsėtis, aktyviai sportuoti, tinginiauti, aktyviai ar pasyviai. Tokių zonų pas mane bus daug: ir pievelė, ir pavėsinė, ir tinklinio-badmentono aikštelė, ir laužavietė, pavėsinė pagaliau, ir vietelė tarp beržų, kur hamakai kabės. Na žodžiu, tam ir sklypas didelis, kad tų vietų atsipalaiduoti būtų daug ir skirtingų.

Kitas iššūkis - pasirinkti stilių:

• Klasikinis - tai tokie simetriški, reikalaujantys daug priežiūros. Žodžiu, ne man...
• Peizažinis - na tokie angliško parko variantai, kur paliekamos netvarkytos oazės paukščiams ežiukams ir voverėms.
• Etnografiškas - būkim tiesmuki - kaimiškas: liaudiški raštai, spalvos...
• Modernus stilius - na tokie estetiški, dažnai panaudojamos brangios medžiagos, maišomi įvairūs stiliai.
• Natūralistinis stilius - jokių dekoratyvių veislių, laukinės augalū formos ir rūšys, daug lietuviškų augalų.

Štai čia problemėlė. Mano sodyba bus matyt kelių stilių košė, kur dominuojantis bus natūralistinis. Bet sakykim jeigu aš pasodinsiu vijoklinę rožę, ir dar kelis dekoratyvius augalus... grynai natūralistinis nesigauna? Matyt bus kažkas tarp natūralistinio, modernaus ir peizažinio. Nesu įsitikinus, ar taip būna, bet matyt šioj vietoj svarbu apsispręsti, kokia kryptis.

Labai įdomus atradimas man - ornitochoriniai augalai. Tai tokie, kurie privilioja paukščius. Paukščiai labai mėgsta jų uogas, ir tuomet nekapoja jūsų obuoliukų (ši tragedija įvyko šią vasarą su mano alyvine jauna obelaite - paukščiai surijo visus obuolius man nepalikdami nė vieno). O paukščiai sodyboje baisiai reikalingi, kad lestų vabzdžius. Lesyklėlės įrengimas taip pat, sako, gelbėja. Sotus paukštis mažiau turėtų lesti jūsų sodo gėrybes. Na, agyvensim pažiūrėsim. O tuo tarpu štai jums puikus gražus ornitochorinis augalas - Medlieva (čia šiek tiek apie jų augima Lietuvos sąlygomis). Tai aukščiausias Lietuvoje krūmas, aišku, dar priklauso, kokia rūšis. Ji nuostabiai žydi gegužę, uogos tinka prie mėsos patiekalų, o rudenį tai virsta štai į kokį puikumą:

Šermukšniai, aronijos taip pat puikūs norint su paukščiais sugyventi. Ką gi, reikės nedelsiant pasodinti tai, kas padės su paukščiais sugyventi draugiškai.

Beje, kalbant apie sugyvenimą su gamta: pasirodo, jeigu nėra ežių, tai reiškia kad jūsų alinkga pernelyg sterili, t.y. nesudarote natūralios aplinkos, nėra mikroklimato. Kaip žinia, ežiai medžioja valgo vabzdžius, šliužus, sraiges, gyvates - tikras pagalbininkas. Noriu ežių! Ežiai taip pat labai mėgsta medlievas.

Dar vienas įdomus dalykas - pasirodo amarai nemėgsta levandų. Kartais levandas šalia rožių sodina, kad nubaidyti amarus. O kiti imasi priešingos strategijos - pasodina netoliese nasturtų, kurias amarai be galo mėgsta, ir tuomet jiems rožės krūmas tampa ne taip jau įdomus. Su tuo atbaidymu ir priviliojimu galima žaisti ir darže, amaras bjaurybė juk visur lenda.

Kalbant apie sodybos planavimą, dar viena įdomi taisyklė: sodinant medžius, spygliuočių neturėtų būti daugiau kaip 30 proc. Todėl, kad spygliuočiai duoda statinį vaizdą, o lapuočiai kuria nuotaiką - pavasarį jie vienoki, vasara rudenį kitokie. Kai kurių lapuočių medžių "skeletai" būna labai gražūs ir žiemą, beje.

Apie valgomas gėles, tvoros spalvą, gyvatvores, augalų aukščių derinimą, gražios pievos ir vejos įveisimą, požiūrį į gyvenimą gamtoje ir daugybę kitų įdomių dalykų kalbėjomės, vartau užrašus ir džiaugiuosi, kad pavyko tiek sužinoti. Norėčiau dar kitokius kursus aplankyti - pavyzdžiui, apie modernų sodą ir daržą, na bet kol kas netinkamos datos, gal kitąmet. Bet atsiranda ir naujų temų, ir naujų datų. Žiūrėsiu, nuo balandžio juk prasidės statybų sezonas :)

Beje, kursų kaina - 280 Lt.
Daugiau: geltonaskarutis.lt