Melioracija

Vilniaus rajono melioracijos tarnybos viršininkas – griežtas žmogus. Kadangi prieš perkant sklypą man savivaldybėje buvo parodyti vieni melioracinės sistemos brėžiniai, o jau derinant užstatymo plotą iš kažkur staiga atsirado visai kiti…atsirado naujų iššūkių. Ir déjà, išlaidų.

Namuką nusprendžiau statyti toje dalyje, kuri yra aukštesnėjė vietoje ir kur auga gražūs berželiai ir pušaitės. Pasirodo, pagal naujai išdygusias schemas per sklypo vidurį eina melioracinis vamzdis. Ir melioracijos viršininkas nežino, kur tiksliai jis eina. Dėl to užrioglino 15 metrų apsaugos zoną (t.y. ten negalima bus formuoti užstatymo zonos). Reziumė - turėdama dviejų ha sklypą, turiu užstatymui siaurą ruožą palei sieną su kaimynu.

O vat jeigu aš nustatysiu tikslias vamzdžio koordinates, tai tuomet apsaugos zoną, sako, sumažins iki 5 metrų. Tai reikškia, kad namuką galima bus paslinkti į sklypo vidurį 10 metrų. Na, dėl to verta pasistengti.

Melioracijos viršininkas prasitarė, kas užsiima tokių darbų vykdymu, aš susiskambinau ir sutariau, kad man atkas tris taškus, nustatys koordinates, ir viskas neviršys 1000 litų.

Kaip aš džiaugiuosi, kad šis sausis toks šiltas! Už lango – saulutė, plius 5 ir kvepia pavasariu. Vadinasi, be sunkumu galima kasti ir ieškoti tų nelemtų vamzdžių.

Na, ir atvažiavo melioratoriai… Darbų vykdytoja  - rėkianti bekompromisė bobikė. Dabar jau žinau, kaip ji turėjo pasielgti: nustatyti kitoje kelio pusėje esantį filtrą, pagal jo vietą nustatyti kur eina vamzdis, paieškoti mano sklype duobių – ten kažkokie suėjimai vamdžių ar pan. Ir dar galėjo panaudoti kažkokį instrumentą, kuris nežinau kaip vadinasi. Tai tą aš dabar jau žinau… O ta bobikė, dirbanti kokių 30 metų melioracijos darbus, to nepadarė. Ir pradėjo – pagal ant skypo plano pabraižytas melioratorių linijas nustačius apytiksles koordinates - rausti. Išrausė daug, o aš kaip kvailelė bėgiojau ir prašiau kad tik man neišverstų mano gražiųjų pušaičių ir berželių. Vamzdžio nerado.

Atvažiavo su traktorium ir pradėjo rausti apkasus. O štai kitos dienos rytas, dar truputį tamsu

Skambinu melioracijos viršininkui ir sakau – nėra jūsų vamzdžio. Jeigu vamzdžio nėra, tai forografuojama ir fiksuojama. Bet vamzdis juk turi būti! Matyt įtaręs nemokšiškumą, pats melioracijos viršininkas p. Ruslan Narunec anktsų kitos dienos rytą atvažiavo į mano sklypą. Apsidairė aplinkui, pauostė orą, pasiėmė šakeles, kaip kad seni kaimo žmonės ieškant šuliniui vandens, pavaikščiojo po sklypą, ir pasakė “kasti reikia čia, čia ir čia” O tai kokių 20 metrų toliau nuo išraustų apkasų.  Rėkianti boba pradėjo spiegti, kad pagal schemas nurodyta kitaip. Tuomet pradėjo rėkti, kad tarybiniais laikais pati braižė schemas kaip papuolė ir kur papuolė. Po to traktorius pakasė pora metrų – rado vamzdį.

Džiaugsmingas vamzdžio radimo momentas:

Na, apart to, kad išrausė man pusę sklypo ir apart to, kad melioracijos sistema pasirodo nelabai veikianti ir niekas jos netaisys, geroji žinia yra ta, kad vamzdis eina kitame sklypo krašte, ir namukui statyti aš turiu didelę gražiausią sklypo dalį.

Patirtis:

• Gerai, kad nepatingėjau pasiskambinti melioracijos viršininkui
• Gerai, kad buvo penktadienis ir jis galėjo (ir norėjo) atvažiuoti ir išsiaiškiti pats
• Gerai, kad apskritai vis gi nepatingėjau ir nusprendžiau atkasti vamzdį – padidėjo užstatymo plotas
• Gerai, kad tiksliai žinosiu kur vamdzis eina, jeigu kada prireiks ką nors daryti tai melioracijos sistemai
• Blogai, kad tai kainavo nenumatytus tūkstantį litų
• Blogai, kad išrausė viską ir viskas kol kas atrodo baisokai
• Žiauriai nemalonu bendrauti su rėkiančiom nekompetentingom bobom. A tu lietuviškai suprati? A tu geometrijos, ką, nesimokei mokykloj? Priminė mėsos skyriaus pardavėjas aštuonesdešimtaisiais…

Na ir viso to pasekoje jaučiuosi pasiekusi rezultatą. Valio. Dabar gali ir tikra žiema ateiti :)

Beje, jeigu vamzdžio nebūtume radę, tai būtų užfiksuota ir apskirtai nebūtų taikomi jokie apribojimai.