Kiekvienas turime savo viziją, kas yra sodyba. Man tai – ramybės oazė vasaros metu. Nors Vilnius ir nedidukas, mūsų kamščiai palyginus su Maskva – tiesiog maža sangrūda skubančių automobiliukų, tačiau liepos vakarais norisi ištrūkti iš to “knibždančio didmiesčio” su garuojančiu asfaltu.
Sodyba rudenį – tai skaniai kvepiančios deginamos surinktų lapų krūvelės. Žiemą – tai tyla ir kaminai su dūmais.
Ne iščiustyta veja, ne didžiulis namas, o daug medžių, nedidukas vieno aukšto namukas su didžiule terasa. Terasa po stogu, ir gali pasislėpti nuo lietaus per Jonines ir nuo karštos saulės per Mindaugines. Rytais geri čiobrelių arbatą, o gaminant pietus, skabai prieskonius, kurie auga čia pat. Vakarais degini laužą ir klausaisi muzikos, kuri užlieja visa tavo didelį kiemą.
Noriu mėgautis tuo kasdien. Todėl sodyba – ne savaitgalio ir atostogų džiaugsmas. Tai antrieji tavo namai. Čia kvepia žolė ir geras apetitas.
super.....
AtsakytiPanaikinti