Labai didelis noras ir reikalavimų sąrašas


Viską nugali begalinis noras kiekvieną gegužį kraustytis į vasarnamį, o rugsėjį – grįžti į mylimą Vilinių, ir dar gūdžiais žiemos savaitgaliais pabėgti nuo purvino miesto.

Pradėjau ieškoti sklypo. Pradėjau netyčia, kai birželį aruode pamačiau, kad aplink Vilnių galima nusipirkti žemės sklypelį už maždaug trisdešimt tūkstančių. Tokią sumą aš galėčiau sumokėti iš karto, pagalvojau, ir brūkštelėjau brokeriui, kurio kontaktus radau šalia sklypo nuotraukus.

Paieškos užėmė keturis mėnesius. Savaitgaliai ir vakarai buvo paaukoti važinėjimams, o jeigu sklypas patikdavo, tai “apsitrinti” ir pakvėpuoti teko važiuoti po penkis kartus…ar tikrai tai tas, mano? Toliau sekė vizitai į rajono savivaldybę aiškintis ar ten įmanoma statytis ir t.t.

Reikalavimai sklypui buvo tik "keli":
  • Kad būtų ne daugiau 35 km nuo Vilniaus (taip galima važinėti į darbą be didesnių laiko ir kuro nuostolių)
  • Kad būtų ne mažesnis nei 50 arų (ūkininko sodybai reikalingas minimalus plotas)
  • Kad būtų Elektra at bent jau jos galimybe proto ribose
  • Kad kelias link sodybos būtų gražus (na toks lyrinis nukrypimas – reikalingas miesto žmogui pajausti kelionės į kaimą jausmą)
  • Kad vieta nebūtų sugadinta pernelyg civilizacijos, jeigu tiksliai – kad girdėtųsi svirpliai, o ne automobilių ūžesys
  • Geras privažiavimas – t.y. galėčiau privažiuoti žiemą
  • Ne vienkiemis (baisu)
  • Ne kaime  - kad kaimynai pro langus nespoksotų
  • Būtų fantastika, jeigu kokia nors gamtos stichija būtų šalia, na miškelis ar kūdra ar dar kas…apie ežerą ar upę nesvajoju net – tai brangus malonumas. 

Taigi, reikalavimų lyg ir daug. Iš pradžių dairiausi į Kernavės pusę – nuostabios vietos…dar į Molėtų – nes visi ten kažkaip. Na ir dar link Trakų – irgi juk gražu turėtų būti. Bet…tai paskirtis ne ta, tai nyku – nei medelio, nei krūmelio, tai širdžiai nemiela, tai kaimas šalia baisus – kas gi ten gyvena, baisu pagalvoti…

Bet rugsėjo pabaigoje atvažiavau, įkvėpiau, suradau kelis raudonviršius, prisiglaudžiau prie berželio… Mano. Greitai greitai nubėgau į rajono savivaldybę – paskirtis žemės ūkio, ūkininko sodybą kurti galima, užstatymo plotas 50 proc., jokių didesnių apribojimų.

Tiesa, plotas – net du hektarai, bet kaina beveik ta pati, tai tiek to. Juolab kad pusė sklypo apaugę tankiu beržynu. Aš iš to beržynėlio parką padarysiu – bus fantastika…Važiuoti reikia link Šalčininkų. Nuostabus kelias, įrėmintas uosiais, ąžuolais, pušynais ir beržynais…pasaka tiesiog.

Tada pradėjau galvoti – matyt sklypo suradimas tiesiog juokai palyginus su tuo, kas manęs laukia…Hm?

Komentarai

  1. Laba,
    turiu klausima. Jusu isigytas zemes sklypas kokios paskirties? Kokiu atstumu sklypas nuo Vilniaus?
    Isanksto dekui.
    Romas

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Paskirtis - žemės ūkio, o atstumas skaičiuojant nuo Liepkalnio - apie 18 km.

      Panaikinti
  2. Issiiminejot ukininko pazymejima? Kokia tai procedura?
    Ir kokios kainos.
    Dekui
    Romas

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. taip, tapau ukininke :) pazymejimas kiek pamenu kainuoja kelis simtus, taciau girdejau, kad priklauso nuosavivaldybes, ir kuo toliau nuo Vilniaus, tuo pigiau. Paieskokite visokiose zemes ukio mokyklose kursu

      Panaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs įrašai