Išbetonuotas nestandartinių formų takelis

Mūsų sodyboje tiek daug daryta darbų savo rankomis! Ir tiek daug sugalvota bei sukurta kaip padaryti gražiai ir kartu paprastai, na ir pagaliau taupiai. Taupiai kartais ne todėl kad taupai, o dėl to kad tokia jau gyvenimo filosofija - smagu daryti pačiam, nes jautiesi tikru. Galinčiu sukurti, sugalvoti, padaryti. Ir ne mažiau svarbu po to - džiaugtis tuo, ką pararei.

Man visuomet patiko betonuoti takeliai nelygių keistų formų. Manau kad mano sodyboje toks variantas puikiai tinka. Kodėl? Todėl kad čia karaliauja gamta, čia daug augalų auga natūraliai, o visa kita bandau kažkaip įkomponuoti. Pagaliau man asmeniškai tokie takeliai atrodo moderniai, nenuobodžiai.

Žodžiu daug nefilosofuojant - sumąsčiau ir nubraižiau takelio formas. Gavosi keturios skirtingos formos. Mano mielas a.a. tėvelis taip skubiai ėmėsi jas pagal mano brėžinius gaminti... Jo rankose visi darbai degte degė. Tos formos metus pralaukė kybodamos pavėsinės palubėj. Na ir pribrendo. Išbetonavome gražų takelį, kurio rezultatu - tiek išvaizda, tiek funkcionalumu esu baisiai patenkinta. Svarbiausia - mano kūryba, tėtės meistrystė ir mūsų su vyru ryžtas prasidėjus rudeniui dar speti jį "ant žiemos" išbetonuoti.

Rezultatas, kuris jau peržiemojo, per žiemą įrodė kad nėra slidus, niekas neišsikilnojo, ir kas ne mažiau svarbu - labai džiugina akį - atrodo štai taip:

Kaip viską darėme. Formų padaryta buvo po dvi kiekvienos. Taigi pirma aš jas išdėliojau kad gražiai žiūrėtųsi ir kad žingsniuoti per jas būtų patogu - kad nereikėtų kojos stengtis taikyti, o tiesiog eini ir pataikai ant plytelės. Pradinis išdėstymas - nuo laiptų į namą link parkavimo aikštelės (tuo metu ten plastikinį korį sudėję buvome ir žolytę sėjome):

Tuomet kiekvienai formai škasėme po duobę - platesnę, kad patogiai formą įdėti būtų galima, ir gylio tokio, kad dar smėlio pagalvę galima būtų padaryti:

Smėlio, gal tiksliau žvyro, subėrėm kokių 15 cm storio sluoksnį:

Tata sudėjome armatūros "tinklelį". Armatūra - 6mm. Tam, kad armatūra negulėtų tiesiai ant žvyro, o būtų kieik pakelta (ir atsidurtu betone, viduriuke), mes tiesiog akmenukus po mazgais padėjome, o armatūra tarpusavy plona vielute sujungėm. Štai taip:

Na ir tada pylėme betoną, sumaišę cementą su žvyru:

Nuimdami betono perviršį nuo paviršiaus darėme tai su mediniais pagaliais, kad paviršius toks liktų kiek "šiurkštokas" ir dėl neslidumo ir dėl grožio:

Va visi išbetonuoti. Šiai p sudėlioti juos ir patogiai ir gražiai buvo kartais ne tiap jau ir lengva, nes vienoj vietoj reikėjo, kad tarpe lietaus vamzdis, einantis po žeme, tarp plytų ir viso jiems ruošiamo pagrindo tilptų. Taigi vazdas jau ryškėja:

Tam kad būtų be problemų jas nuimti viskam sustingus, tie mediniai rėmai buvo susukti medvarščiais - taigi kiek atsukus ar net tik atlaisvinus - rėmas praplatėja ir išsiima gan lengvai. Vėliau gali atgal susukti ir naudoti formą vėl:

Štai tas pavirčiaus formavimas:

Na ir beliko sustingus sukietėjus nuimti formas bei nušlifuoti kraštelius, kurie aštrūs ir grąsina įpjauti jei basas vaikštai:

Na ir štai rudenį jau išdygus pasėtai žolytei aplinkui, vaizdas atrodė taip:

Rašau šį įrąšą jau praėjus žiemai - norėjau įsitikinti, kaip išgyvens žiemą, ar nebus slidūs, ar patogu vaikšioti (ar pataikėm į žingsnį) ir apskritai ar džiugins akį kaip kad sumanyta buvo. Reziumė - šaunus sprendimas, atrodo puikiai, ir patogu.

Automobilių parkavimo aikštelėje - plastikinis korys. Galbūt bus ir žolytė.

Sodyboje nenorėjau trinkelių. Jos pas mus labai populiarios, nes daug kam gražu. Man gražu arba skalda, arba žolytė. Vat trinkelės man būtų gražios, jeigu kokiom samanėlėm apaugusios būtų.. rimtai :) Suprantu, kad mūsų klimato sąlygos taip pat yra padariusios didžiulę įtaką tai meilei trinkelėms. Žodžiu,  mano noras gyventi gamtoje sąlygojo ir pasirinkimą - automobilių parkavimo aikšelėje noriu žolytės. O štai kaip tai pasiekti, kad ir žiemą, ir ankstyvą pavasarį tai būtų lygi ir be problemų važinėjama aikštelė?

Turbūt reikia žinoti, kaip tą daryti, o čia...kaip visuomet problėmėlė. Ieškojau informacijos įvairiuose šaltiniuose - na visur rašoma ir rodoma, kad plastikiniam koriui pagrindą paruošti taip pat, kaip ruošiamas norint užpilti skalda. Tik bėda tame, kad tokį sumuštinį po juo klojant ir užpylus žeme tik tiek kiek korio yra, t.y. 4-5 cm, žolytė nelabai te augs, nes jos šaknims reikia daug storesnio žemės sluoksnio. 

Buvo siūlančių man tiesiog neruošti jokio pagrindo, o tiesiog dėti korį, pilti žemę ir sėti žolytę. Man tokia mintis nepasirodė labai nuostabi. Galbūt ji ir tinka kažkur, kur žemė ne tokia "pliurzė" pasidaro su atlydžiais, galbūt ji ir pas mus tiktų, bet tas "galbūt" man neužteko.

Įrašo pabaigoje - finansai. Tik noriu iškart pasakyti apie užmojį - parkingą norėjome pasidaryti už tiek pinigų, kiek gausime (jau gavome) kompensacijos už saulės jėgainę. O tai yra apie 120 kv m parkavimo aikštelės už 3 300 eur. Ir taip taip, viską darėme ir organizavome savo jėgomis :)

Na ir iškarto patarimas planuojantiems tokį patį darbą - visa tai daryti pirmoje vasaros pusėje, nes kai man darbai nuslinko link rugsėjo, žolytė nespėja įsitvirtinti ir gerai įsišaknyti, taigi ji pernelyg gležna palieka rudeniškos pliurzės ir automobilių ratų kombinacijai. Kaip kad mums nutiko :)

Taigi grįžtant prie "sumuštinio" - plastikinio korio, kuris užsėjamo žolyte, atveju štai toks:

1. Nukasamas gruntas apie 30 cm

2. Pilama 10 cm smėlio - trombuojama būtinai

3. 20 cm skalda SUMAIŠYTA su augaliniu gruntu (proporcija 50/50) - gerai sutrombuojama. Skalda gana smulki turi būti, pvz 11/16 frakcijos 

4. Dedamas korys

5. Užpilamas augaliniu gruntu

6. Sėjama žolytė. Uždengiama agroplėvele, laistoma.

Štai taip. Žolytės šaknims būtina žemė, dėl to ir maišomas su skalda augalinis gruntas, kad žolė augtų - šaknys galėtų eiti gylyn. Tokio eiliškumo ar "sumuštinio" aš nesu aptikusi nei interneto straipsniuose, nei pas korių pardarvėjus, nei visagaliam youtube (nei lietuviškai, nei angliškai, nei rusiškai, nei lenkiškai). Tai tikiuosi šis mano įrašas pasitarnaus besidomintiems :)

Na o mano darbų eiliškumas buvo kiek sudėtingesnis, nes aš dar prie viso to užsiėmiau ir sklypo aplink namą išlyginimo darbais. Tuos darbus pagaliau jau galima buvo padaryti, nes tranšėjos elektrai link šiltnamių ir vartų iškasti-užkasti, ne ir sausį tranšėja per sklypą ir visą namo ilgį saulės jėgainės laidui taip pat iškasta/užkasta. Taigi visi laidai jau yra po žeme ir daugiau tokių darbų lyg ir neturėtų būti :)

Taigi sumasčiau, kad parkingo 30 cm sluoksnį nukasusi aš suversiu ir išlyginsiu pievelėje, kuri yra toje namo pusėje kur terasa. Nes pora vietų pavasarį virsdavo "ežerėliais" nes tiesiog per visą statybų laiką ten išsivažinėjo įdaubos. Na ir papildomai dar planavau panaudoti atsivežtinio augalinio grunto. 

Vat bėda su abiem grunto variantais gavosi: tas, kurį nukasėmė nuo būsimojo parkingo - daugybė akmenų ir net plytgalių nuo statybų (net negalvojau kad jų buvo į žemę sulindę). Taigi labai daug darbo išrankiojant tuos akmenis - akmenukus (žolei užsėti reikia tai daryti). O štai atvežtinis gruntas - užsakiau sijotą, kad "būtų lengviau dirbti" nei su nesijotu. Ir ką sau galvojate - jis buvo su tieeeek stiklų... Aš tiesiog neįsivaizduoju, kas būtų, jeigu tokį gruntą atvežtų daržui ar gėlynui. Sukom galvas - vat iš kokios vietos reikia tą gruntą paimti, kad tiek stiklų būtų. Pats gruntas - žemė - gera, ruda. Bet tie stiklai - įvairių spalvų. Oj kentėjo mano nugara juos rankioti. Išrenki, po to lietus nulyja - vėl paviržiuje blizga stiklai. Žodžiu, bėda, tikra bėda - prisidėjo labai daug fizinio darbo ir labai daug laiko dėl to. Nes teritorija, su kuria buvo dirbama nemaža, vien parkingas 120 kv.m. Na ir dar daugiau aplink namą.

Grįžkime prie parkingo. Išsikviečiau Bobkatą, kad nuimtų 30 cm grunto. 

Paviršius nėra lygus, tai manau to grunto vietomis 30, o vietomis ir 40 cm nusiėmė. Paskaičiavau, kad man reikės 10 kubų smėlio, išsklaidėm, sutrombavom. Po to tik pagalvojau, kad sutrombuotas smėlis matyt smarkiai susispaudžia ir tų 10 cm jau nebus. Na bet yra kaip yra...

Tuomet maišėme augalinį gruntą su skalda ir skleidėme bei lyginome. Na ir trombavome. 

Tai buvo graži paskutinė liepos diena, nežadėjo lyg lietaus, bet staiga prasidėjo didžiulė liūtis! Bobkatas jau nebegalėjo nukasto grunto išsklaidyti pievelėje ir išlyginti - klimpo, ir darėsi vis bjauresnės ir bjauresnės vėžios visur. Nusprendėm palikti ir kelti ta perkelto grunto išlyginimą sausam orui, kurio tikėjomės tuoj ir sulaukti, nes gi vasara.

Atskirai apie trombavimo aparatą. Išsinuomoti jį lengva. Atsivežti pasiėmus priekabą nuomos punkte irgi nesudėtinga - ten nuomos punkte tą aparatą, sveriatnį 150 kg į priekabą pakrauna. O vat kaip jį atsivežus pas save iškrauti? O pasinaudojus vėl atgal į priekabą įkelti? Be Bobcato niekaip. Taigi viską derinau taip, kad atvežti tą trombuoklį ir iškrauti atvažiavus ryte Bobcatui ir iškart pabaigus darbus, kol Bobcatas dar vietoj - įkrauti atgal. 

Atrodytų trombuoti nėra sunku, bet kai pora valandų pavibruoji su tuo aparatu, po to atrodo kad toliau vibruoji visą parą ... Čia aišku, ne mano asmeninė patirtis, trombavo vyras, pasiėmęs laisvadienį :)

Taigi, po sklypą išsklaidyti ir išlyginti grunto dėl liūties nepavyko. Ir štai kas dar išaiškėjo: išlyginus ir sutrombavus skaldą su augaliniu gruntu akivaizdžiai matėsi, kad kokių 10 cm vis dar trūksta... 

Pamiegojusi per naktį nusprendžiau, kad teks daryti antrą dublį - vėl užsakinėti skaldos ir augalinio grunto, vėl kviestis bobkatą ir sumaišyti, išsklaidyti, išlyginti, sutrombuoti. Bėda ta, kad rugpjūčio mėnesio pirma pusė pasižymėjo dažnais lietumis:

Ir man niekaip neišdžiūdavo žemė. Taigi slinko savaitės ir vasara ėjo į pabaigą. O žolytei sėti reikai vasaros...

Sulaukusi pradžiuvimo, po Žolinių, nusisamdžiau grunto išlyginimui ne bobkatą, o ekskavatoriuką. Jis mažesnis, judresnis, vairuotojas paverkė kad tokiai teritorijai reikėjo bobkatą imti, bet aš buvau patenkinta žiūrėdama kaip jis darbuojasi:

Aš stebėjau ir nurodinėjau kur dar žemių privežti, kur nuimti. Na iš išlygintas kiemas atrodė taip, ir aš tuo buvau labai patenkinta (dar nežinojau, kiek man stiklų reikės išimti viso šio ploto)

Na ir atėjo tuomet diena, kai buvo galima vėl kviesti bobkatą ir antru užėjimu pabaigti tą skaldos - augalinio grunto sluoksnį.

Toliau - korio sudėjimas. Korį užsakiau juodą. Mano nuomonė apie žalios spalvos korius, tvoras ir kitus landžafto objektus labai kategoriškai neigiama - bado akis ta žalia nenatūrali spalva. Taigi korys juodas. Korį užsakiau iš "Meisto kodas", man kainavo 2 eur / koriuką, viso 535 vnt (121 kv m plotui skaičiavau). Korį pradėjome dėti ir čia supratau, kad skirtingai nuo varianto, kai korys dedamas ant minkšto žvyro ir po to užpilamas skalda, čia jis dedamas ant sutrombuotos skaldos su gruntu. Paviršius kietas kietutėlis. O korys turi tokias "kojeles" kurios į pagrindą turi įlysti - jomis korys įsitvirtina į gruntą... 

Žodžiu trombavome mes ir korį, kad įgrūsti tas kojeles, padėjome vinimis prakrapštydami, nes trombuojant ne visai sklandžiai grūdosi...

Ir dar laukė toks darbelis, kaip bordiūrų sudėjimas. Nuvažiavimui/užvažiavimui skirtą bordiūrą nusprendėme dėti ten, kur nuo keliuko užvažiuoji ant korio, tam, kad bordiūras įrėmintų ir prilaikytų korį tokioje vietoje, kur ant jo užvažiuoja / nuvažiuoja nuolat ratai, na kad korys nevaikščiotų. Kažkaip galvojau kad bordiūrus sudėsime iš pradžių - bet kaip gi per juos po to važinėsi darbus tolimesnius darydamas. Taigi bordiūrams tranšėją kasė vyras po to kai jau buvo supiltas-sutrombuotas sumuštinis. Teko ir patrombuotos dalies pakasti... Sportas - sveikata!

Betonavome bordiūrus jau prasidėjus rugsėjui.Visus 6 m: 5 metrai užvažiavimui ir 1m kampu, tiesiog kad būtų kampas į kuri korys "atsiremia". Ten kiek pritrūko kad korys atsiremtų į bordiūrų sudarytą kampą, tai teko pjausti - nelengva galiupasakyti atpjauti tą kieto plastiko juostą...

Korį užpildyti augaliniu gruntu - negalvojau kad tai bus toks nelengvas darbas. Reikia privežti žemės, kaip ir minėjau iškasta žemė su daugybe akmenų, sunki, o atvežtas sijotas gruntas - su daugybe stiklų... 

Užpildėmė, grėbliais išlyginome, tada pylėme dar kad būtų virš korio kažkiek, tada su volu dar volavome - žodžiu, reikėjo kad puri žemė susitrombuotu koryje. 

Po teisybei kol kas darau išvadą, kad žemės reikia sulyg koriu, nereikia kad būtų daugiau - nes tai minkštas sluoksnis ir važinėjamas jis stumdosi ir per lietų tižta. Pavasarį tikrai teks koreguoti - atsėti dalį žolės. Na o šiam momentui žolę užsėjome, uždengėme balta agroplėvele ir laistėme kai tik galėjome. O galėjome ne visai tiek kiek reikėjo. Bet kokiu atveju rugsėjo pradžioje pasėjus žolytę, spalio 7-ą pirmą kartą ją nukirpome:

O spalio 14 jau užvažiavome ant vejos. Šiaip jau per anksti, bet jau buvo šaltoka, ir jau nieko nepasikeitų. Užvažiavimo momentas:

Bordiūras laikosi puikiai ir tikrai gražus pavykęs sprendimas:

Žolytė gražu, bet manau reikia pergyventi visus sezonus, pavasarį atsėti ir žiūrėti kai ji atrodys kai įsišaknys, nes per rudens pliurzę vaizdelis tikrai pakrypo ne į gražiąją pusę. Kai kur žemės pliurzę tiesiog nuėmėme, nes toks įspūdis per daug kai kur žemės papylėmė.

Na o čia as jau ne ant skaldos krūvos, o ant švarios lygios žolytės :

Ir kaip visuomet atvirai apie finansus:

Bordiurai - 72

Bordiūrų transportavimas - 40

Korys su atvežimu 1120

Augalinis gruntas - 340

Lentos - 21

Cementas - 19

Bobcato nuoma - 390

Žvyras - 150

Skalda - 400

Vibroplokštė su priekaba - 55

Veja su trąšomis - 95 (parkingo dalis)

Smėlis - 30

Papildomai augalinis gruntas - 140

Papildomai skalda - 280

Ekskavatoriuko darbas - 205 ( į parkingo darbus jo netrauksiu, nes jis buvo pievelei išslyginti, ne parkingui)

Vibroplokštė su priekaba antrąkart - 55

Bobcatas antru užėjimu - 200

Viso parkavimo aikštelės įrengimas - 3407 eur

100 eur planuotą biudžetą viršijome. Jeigu nebūtų sutrukdęs lietus, ir būčiau teisingai apskaičiavusi skaldos ir augalinio grunto kiekį, tikrai 3300 euriukus (nereikėtų antrąkart vibroplokštę nuomotis ir antrąkart už bobkato trasportavimą mokėti)

Kitavertus pati viską skaičiavau, planavau pati, viskas pirmą kartą, tai visai sakyčiau neblogai pavyko. 

Tiesa dar neaprašiau pačio pirmo darbo - nulinio lygio nuėmimą ir viso sklypo sužymėjimą kad būtų vienodo aukščio lyginant paskirstytą gruntą. Tą padariau pasiskolinusi lazerinį nivelyrą - per kelis tamsius vėlyvus vakarus sugebėjau tai padaryti pati ir tuo labai didžiuojuos :) #womanpower

Kart su šiais darbais dar lauko apšvietimą padariau ir laužavietę iš akmenų sudėjau pievelėje. Bet apie tai kituose įrašuose. Realiu laiku visuomet galite mane stebėti instagrame ir facebooke, beje ;)

Kaip susiplanuoti daržą

 Daržas mano nėra idealioje vietoje bent jau keliais atžvilgiais:

- tikrai mūsų sodyboje yra žymiai dėkingesnių vietų daržovėms augti - už beržyno, kur susidaro palankesnis mikroklimatas, viskas auga ir bręsta anksčiau, greičiau, ir moliūgai užauga gigantiški ten, vat bėda, kad iki ten 100 m eiti. Taigi daržą perkėliau arčiau namų.

- daržas apsuptas pušų ir beržų, nėra jis nuolat puikiai apšviestas, nėra labai atviras, taigi mano daržovės turi pakęsti laukinių medžių kaiminystę;

- na ir apskritai viskas yra tokioje 4 zonoje, t.y. detalesnį paaiškinimą rasite pavyzdžiui čia. Ką tai reikškia? O tai reiškia kad labai jau atsparūs ištvermingi augalai turi būti, kad galėtų ištverti tokius temperatūrų svyravimus. Šiaip daug kur pateikiama ir yra nuomonė kad šiltėjant klimatui jau Lietuvoje nėra tos 4 zonos, kad jau visur 5 minimum (google įvesti 'frost hardiness zone'), bet ji yra, oj yra... Beje rašau šį įrašą tą žiemą, kai žemiau -14 laipsnių temperatūra nėra nukritusi, o taip yra pirmą kartą per 11 metų. Taigi aš esu budri ir manau tai tik laiko klausimas kada kitą žiemą bum ir - 28 kokią naktelę bumbtels.

Na o ką tai reiškia daržui? Tai reiškia, kad birželio pradžioje pas mane po agroplėvele pridengti pomidorai šiltnamyje gali nušalti. Tai reiškia, kad ridikėliai, rukola, salotos pas mane augti normaliai gali tik šiltnamyje. Apie pomidorų ir agurkų auginimą lauke aš net kalbėti nenoriu - su agurkais aš pasižaidžiu ir lauke (šiemet jau ir to nedarysiu) bet pomidorų - na tiesiog gaila žiūrėti kaip vasaros liūtys juos be gailesčio sunaikina.

Daržininkaujant 4 zonoje privalai turėti šilnamį, o geriausia du, na arba vieną bet didelį. Štai maniškiai:

Dabar svarbus momentas. Kodėl aš daržininkauju. Dėl natūralaus, ekologiško, skanesnio ir sveikesnio maisto. Ir dar dėl to kad man patinka procesas ir rezultatas. Dėl sutaupymo - nejuokaukite, tiek kiek kainavo šiltnamiai ir laistymo jiems įrengimas, tai atsipirktų lygiai "niekada". 

Taigi, kaip planuoti daržą - perspėju, nesu profesionalė, tik mėgėja. Todėl tai mano supratimas, išmoktos pamokos ir išvados, ne daugiau.

Reikėtų pradėti nuo rudens matyt, nes rudenį aš sutvarkiau braškes - pasodinu jų isišaknijusius daigus į atskirą lysvę. Šįkart panaudojau plėvelę, žiūrėsime kas gausis. Dar pasodinau žieminius česnakus. 

GĖLĖS. Nusprendžiau, kad reikia žymiai daugiau gėlių darže. Tai, kad serenčius reikia sodinti pomidorų šiltnamy -  tai taip, visi žinom, tačiau noriu šįkart ženkliai daugiau naudingų gėlių visur - noriu, kad gėlės žydėtų kiekvienoje lysvėje. Lysvės pas mane pakeltos, taigi kiekvienos lysvės kampelyje bus pasodinta viena iš šių: medetkos, serenčiai, nasturtos, vaistinė agurklė. Gėlės sukuria ir įvairovę, kas visuomet palanku ekosistemai, padeda kovoti su nepageidaujamais kenkėjais ir pritraukia pageidaujamus vabzdžius. Ir kas labai svarbu - daržas juk jūsų kūryba: gėlės sukuria tokią atmosferą, kad jausmas būti darže yra neįtikėtinai malonus. Kelios sėklytės lysvės kamputyje - ir daržas transformjuojasi iš ūkiško į pasakišką :)

IDĖJOS. Štai čia reikia išmokti pamoką man. Daug idėjų kyla, ką nors kur nors užmačius. Ką su tuo daryti? Užsirašyti, pasižymėti, išsisaugoti! Nes vasario mėnesį prisėdus dėlioti planus, dalis idėjų lieka užmirštos. Na o kokia gi šių metų mano pagauta idėja? Noriu vienoje iš lysvių pasodinti pelėžirnių - be galo gražu, kai jie užauga su konstrukcijos pagalba, plius puokštės labai gražios. Netikit? Štai jums pavyzdys kaip tai galėtų nuostabiai atrodyti jūsų darže, pakeltoje lysvėje:

KONSTRUKCIJOS. O štai praeitų metų idėja buvo vijoklinių šparaginių pupelių sodinimas įrengiant konstrukiją tarp dviejų pakeltų lysvių taip taupant vietą. Apart vietos sutaupymo, daržą tokie sprendimai paįvairina, puošia. Labai pasiteisino, būnant po ta konstrukcija smagu rinkti pupeles - jos svyra į vidų, apačion, yra gerai matomos, patogu surinkti derlių:

ATSARGŲ REVIZIJA. Užsilieka tų sėklų iš praeitų metų, todėl revizija ko dar yra, kad nepripirkti to ko nereikia, yra geras ir atsakingas dalykas (madinga dabar sakyti "tvaru"). Tada sudarau sąrašą, ką apskritai noriu auginti, ir su sąrašiuku - į parduotuvę. Aišku, parduotuvėje visuomet pamatai kažką viliojančio ir nusiperki papildomai... Bet nebūtinai.

BRAIŽOME PLANĄ. Nupaišau planą ir sudėlioju ką kur sėsiu bei kur kam palikti vietos. Iš esmės logika čia primityvi: pirma, sodinti taip, kad aukštesni augalai labai neužgožtų vėliau besistiebiančių ir mažesnių augalų, arba kad užaugę nenustelbtų labai. Man patinka ir, sako, naudinga, kai lysvėje neauga tik viena kokia daržovė, ta prasme kad vienoje lysvėje būtų kelios skirtingos rūšys. Galbūt kažkam tai neatrodo tvarkinga, bet kalbama, jog augalams taip geriau, na ir taip kiek žaismingiau. Čia svarbu žinoti ko šalia ko negalima sodinti. 

NESUTARIANTYS AUGALAI. Na sakykim reikia žinoti, kad kai kurie augalai jaučia vieni kitiems neapykantą :) Sakykm, lyg atrodytų kad krapus galima sėti bet kur. Beveik. Vat šalia morkų tik tikrai nereikėtų. Pupelės nedraugauja su česnakais ir laiškiniais česnakais. Smidrai su bulvėm ir svogūnais, Žirniai pykstasi su svogūnais ir česnakais. Žodžiu, tiesiog šalia vienas kito nesodinkit.

Dar gerai žinoti, kokias gėles šalia ko sodinti, kad pagelbėtų ir apsaugotų nuo blogiukų kenkėjų.

SĖJOMAINA. Aš jos netaikau, nes lysvės pakeltos, ir žemę galima pakaitalioti. Pas mane nuo praeitų metų apskritai visose lysvėse - kompostas.

KAMPELIS SAU. Daržas - ir mano karalystė. Ne tik daržovių. Todėl labai noriu pasistatyti ten staliuką su kėdutėmis. Kartais ten pasėdėti, jei tik uodai leidžia. Labai tikiuosi, kad šiemet įgyvendinsiu šį užmanymą.

ĮSIGYKITE ANČIŲ. Juokauju cha cha cha. Bet jeigu rimtai, tai antys sulestų sraiges ir šliužus. Na bet jau čia per rimtas žingsnis man būtų tos antys...

AUGALŲ SARAŠAS:

ŠILTNAMIUOSE:

pomidorai, agurkai, čili pipiriukai, paprikos, ridikėliai, salotos, rukola, keli braškių krūmeliai, bazilikai, krapai

LYSVĖSE: 

braškės, česnakai, svogūnai, krapai, cukinijos, moliūgai, petražolės, laiškiniai česnakai, žirneliai, šparaginės pupelės, morkos, burokėliai, špinatai, garbanotieji kopūstai

PRIESKONIAI: 

raudonėlis, rozmarinas, majrūnas, čiobrelis, levanda, melisa, mėta, juozažolė, ramunėlės, anyžinis lofantas, melisa

GĖLĖS:

medetkos, serenčiai, nasturtos, vaistinė agurklė

IR DAR:

Dar noriu pasodinti tarp gėlių smidrą, bet tik kaip dekoratyvų augalą kol kas Dar visai diemedį norėčiau įsodinti. Pelynas būtų irgi gerai.

Štai toks mano daržo planas. Reikia dabar susigaudyti mėnulio kalendoriuje ir planuoti sėti pipirus ir pomidorus. Jeigu bent vienas mano mėgėjiškas pamąstymas jums naudingas - tai man didelis džiaugsmas. 

Ir kaip sakoma, tie kurie sodina sodą / daržą - tie tiki rytojumi. Tai čia apie mus :)

Jau pastačius namą: ką darytume kitaip, o kas pasiteisino? Grindinis šildymas.

Šį karta trumpas įrašas apie grindinį šildymą. Kviečiu prenumeruoti mano youtube kanalą "Elena ir vėjo bitės". Planuoju sukurti daug įvairiausi video įrašų įvairiausiais namuko statybų bei įrengimo klausimais: kas pasiteisino, kas blogai, ką daryčiau kitaip. Pirmas toks video įrašas - apie grindinį šildymą: https://youtu.be/ZIjtrAH3pc0 

Matyt bus nemažai ginčų, taigi kviečiu tai daryti, manau, kad ginčų ir įvairių patirčių apsikeitimo yra per mažai lietuviškoje erdvėje. Taigi pakurkime tai ;)

Ką daryčiau kitaip statydama namą? Užduokite klausimus!

Pagalvojau, kad pastačius namą visuomet ateina minčių, kad va dabar daryčiau kitaip. O ir atvirkščiai - kartais abejoji ar teisingai padarei, bet laikas parodo, kad pasiteisino. Mąstau apie sąrašą, ką daryčiau kitaip arba ko nepasigailėjau, kad padariau...arba nepadariau. Galbūt tie, kurie sekė mano statybas irgi norėtų paklausti. Taigi rašykite savo klausimus komentaruose ir sukursiu atsakymų įrašą :)

Ar dažnai darote oras - vanduo profilaktiką?

Lakpritį ir spalį gavau sąskaitas už elektrą po maždaug 350 eur. Mano, taip bedididžiavusios, jog mano namo išlaikymas vidutiniškai kainavo po 60 eur pe mėnesį, ir gūdžiausiu žiemos laikotarpiu sąskaita siekdavo apie 120 eur, pasaulis kiek sudrebėjo. Pradžioje pasirodė kad čia Ignitis įvėlė kažkokią klaidą, ir paskaičiavo dukart už lapkritį. Tuomet pagalvojau, kad gal mano oras-vanduo sistema streikuoja ir matyt siurbia elektrą. Bet elektros suvartojimas gruodį buvo 1250 kw, ir turint omeny, kad pas mus viskas ant elektros, tai gruodį, kai buvo žiemiški šalčiai, tai labai normalus skaičius: šildymas, vandens pašildymas, elektromobilis, visi prietaisai. Žodžiu jokių kitų kasdienių komunalinių sąnaudų apart interneto ryšio mes daugiau neturime. Tarifas Ignityje 0,23.

Bet kokiu atveju lapkričio mėn. pastebėjom, kad slėgis (toks "laikrodukas" vidiniame bloke) gerokai pakritęs nuo 1,5 iki 0,5. Reikia daryto profilaktiką. Profilaktikos laukiau gerus du mėnesius, ir tai pasisekė, kad darbų turėjo vyrukai apylinkėse, o tai ir dar ilgiau reikėtų laukti. 

Atvažiavo, papildė freono išoriniame bloke - jo trūko apie 200 g (viso yra apie 1,6 kg) -  taigi nedaug. Vidiniame bloke pakėlė slėgį, ten kažkas su kažkokiu išplečiamuoju indu buvo pakrikę (taip bent jau įsiminiau pavadinimą kažkokio indo). Na ir pravalė du filtrus. Šiaip nieko ypatingai blogo nebuvo, Daikinas pas mane gana senas, jį montavome 2015-ųjų pabaigoje, dabar jie tokie gražesnio dizaino ir matyt kažko gudresnio juose būna.

Kokia šio įrašo esmė? Nepamirškite, kad reikia PROFILAKTIKĄ atikti, ir užsirašykite iš anskto, nes šiais laikais visko labai ilgai laukti reikia. Kaip dažnai tai reikia daryti - na, nereiktėtų paranojos ir tikrai nereikia kasmet to daryti, na nebent akivaizdu kad kažkas ne taip. Sakyčiau sveika kas pora metų. Na o aš šiandien daviau sau žodį, kad nuo šiol užsirašysiu duomenis skaitliuko - yra specialiai padarytas atskiras elektrors skaitliukas oras-vanduo šildymjui - anksčiau sekdavau kaip kas mėnesį kinta elektros suvartojimas. Dabar reikės vėl pradėti tvarkingai sekti: data / skaitiklio parodymai / dienos temperatūra. Bus įdomu vėl paanalizuoti.

Profilaktika kainuoja priklausomai ką daro, sakė, kad filtrus galima ir patiems prasivalyti, neabejoju, kad daug kas taip ir darote. Aš šiandien sumokėjau 120,  kadangi tai pirmas kartas per 6 metus (gėda man kad tik dabar...ir laikas greitai bėga) tai visai ok sakyčiau.

Kad kitą karta nepamirščiau tai va užklijavau lipduką ant įrenginio kada daryta profilaktika, bus neblogas priminimas man :)

Namo pridavimas

Metų pradžia puikios nuotaikos. Pridaviau namuką savo, šimtaprocentinis baigtumas, B klasė. Viską organzavau ir sukėliau pati. Lengva nebuvo, bet iš kitos pusės buvo lengviau nei bijojau. Apie viską nuo pradžių, bet rašau šį įrašą jausdamasi štai taip :)

Pradžioje perskaičiau kitus blogerius ir mano vedliai ir didieji motyvatoriai kad viską galima padaryti pačiam buvo "A&A Namukas" - čia bei "Euras" - čia. Skirtumai esminiai nuo jų mano du: 1) jie tai darė 2013 ie 2015 m; b) pas mane ūkininko sodyba, suformavus kaimo plėtros projektą žemės ūkio paskirties žemėje. 

Taigi mane kiek neramino, ar galima bus priduoti namą nepastačius ūkinio pastato? Nes ūkinis turi būti suprojektuotas, jeigu statai ūkininko sodybą. Bet apeliavau į sveiką logiką - juk namą pastačiau, tai kodėl negalima deklaruoti jo baigtumo. Neapsirikau.

Dėl viso pikto pasidomėjau kiek kainuotų mano namo pridavimas jeigu samdyčiau tai darančius. Klausiau prieš 2-3 metus, gavau atsakymą 2000 eur. Kodėl tiek daug galiu tik spėlioti, matyt dėl to kad tai ūkininko sodyba. Nusprendžiau, kad kadangi viską tvarkingai stačiau, laikiausi visų reikalavimų, tai kodėl gi negaliu priduoti visko pati.

Iš tikrųjų galėjau tai padaryti jau 2018 metais, laikau kad namo užbaigtumas realizavosi su įėjimo iš trinkelių išplidymu. Iš tiesų pradėjau viskuo domėtis 2018 m pabaigoje, 2020 metų rudenį užsakiau darbus pas matininkus, na o rankos priėjo viską iš tiesų užbaigti ir sukelti tik 2021 metų rudenį.

Taigi kokius dokumentus pasiruošiau iš pat pradžių:

1. Inžinierinių tinklų geodezinis planas (70 eur)

2. Kadastriniai sklypo matavimai (140 eur)

3. Nekilnojamojo daikto (namo) kadastrinė byla (170 eur)

4. Pastato energetinio naudingumo sertifikatas (100 eur) 

Energetinio naudingumo sertifikatui gauti reikėjo pateikti jau paruoštą matininkės kadastrinę bylą, objekto nuotraukas, unikalų numerį, taip pat langų atitikties deklaraciją, uždavė klausimą kiek ir kaip apšiltintos sienos ir stogas. Taigi turiu B kategoriją (pagal dokumentaciją man užtetų ir C, bet viskas daryta orientuojantis į A, taigi - fiksuojam B)

Matininkui, ruošiančiam geodezinį planą bei atnaujinančiam kadastrinius matavimus buvo iškilę nesklandumš registrų centre dėl servitutų, tai teko važiuoti į Registrų centrą to dokumento pačiai išsiimti. Toks buvo šioks toks neaiškus nesusipratimas, gal tie dokumentai kur pasiklysta, nes viskas yra derinta, pasirašyta. Na bet su tuo Registrų centru aš kartas nuo karto turiu vis įdomių "komunikacijos sutrikimų".

Taigi prisėdu prie infostatybos puslapio spalio pradžioje, šiaip ne taip supildau informaciją, iš ko namas, kokie plotai ir tūriai pagal projektą, kokie pagal faktą (iš matininkės bylos). Gaunu savaitės bėgyje atsakymą, kad atmestas, gražiai supildytas sąrašas ko trūksta. Trūko tokių dalykų:

1) Klaidingai suvestas vienas skaičiukas - gyvenamas plotas, tai tiesiog reikia tą skaičiuką pakoreguoti.

2) Nepateiktas darbo projektas. Aiškinausi kaip suprasti, tai supratau kad matyt architektas priduodamas dokumentus leidimui statyti nesukėlė projekto dokumentų. Aš tiesiog visą projektą su visais "mazgais", brėžiniais nuskanavau, pavadinau "Darbo projektas" ir tuomet sukėliau antruoju kartu.

3) Nepateiktas valstybės rinkliavos apmokėjimą patvirtinantis dokumentas. Čia įdomiai, buvau sumokėjusi ir pateikusi. Na bet antrąsyk nesunku. (35 eur)

4) Būtina pasirodo pateikti projektinius inžinierinius geologinius (IGG) tyrimus. Nuskanavau doką 2012 m senumo - gerai kad turiu viską išsaugojusi.

5) Būtina pateikti Inspekcijos viršininko įsakymu patvirtintą pažymą apie statinio atitiktį statinio projektui (2020-12-01 Inspekcijos viršininko įsakymas Nr. 1V-222) Iš pradžių pagalvojau kad reikės kviesti kažkokį inspektorių į vietą, pet pasirodo susirandi tokį šabloną internete, supildai pats kad pastatei pagal projektą, pasirašai ir keli į infostatybą.

6) Pakeista projekte numatyta nuotekų valymo įrenginio vieta. Kai po namo statybą leidžiančio dokumento išdavimo keičiami neesminiai statinio projekto sprendiniai ir parengti darbo projekto sprendinių keitimai, papildymai ar taisymai neatitinka techninio projekto sprendinių, techninis projektas turi būti pakeistas. O vat apie šį punktą plačiau...

... nes jis mane išgąsdino. Taip, aš NVĮ įrengiau kitoje vietoje - pagal visus reikalavimus. Nes numatyta projekte vieta yra ženkliai toliau nuo vamzdžių išėjimo iš namo, ir ta numatytoji vieta praktiškai kieme, matytųsi sakykim sėdint prie laužo, bet svarbiausia - numatytoji vieta yra ženkliai aukščiau, ir ten auga gražūs dideli medžiai. Taigi pasirinkome kitą tinkamą žemesnį vietą NVĮ. Išsigandau ar nereikės čia keisti viso projekto. Teko kreiptis į projektavimo įmonę, kurie paruošė techninio darbo projekto dalį - toks 30 psl. apimties dokumentas, su paaiškinamuoju raštu, kodėl NVĮ vieta yra pakeista ir visais įrodymais kad viskas atlikta pagal reikelavimus. Ruošė man tą projektą visą mėnesį, nes darbais visi dabar labai apkrauti, tai anksčiau ir nežadėjo. Paruošė laiku kaip ir žadėjo (150 eur). Labai pergyvenau ar to užteks, ar nieko kito nereikės dar perdarinėti.

Na ką gi, prisėdau aš lapkričio pabaigoje supildyti antru užėjimu infostatybą. Ir še tau... o visas išdėstymas pasikeitės. Infostatybos puslaspis atrodo visiškai kitaip, vėl iš naujo reikia susigaudyti. Visi tie pokyčiai nuo lapkričio 4 dienos. Na ir sekasi man...

Kovoju su nauja planuojustatau logika, sunkiai sekasi, nes nežinia ką koks mygtukas reiškia, žodžiu nėra draugiška ta visa aplinka, kaip po kokį labirintą vaikštau. Na ir štai užsiraunu, kad žingsnio į priekį negaliu padaryti kol... matininko kadastrinė byla nebus įregistruota kažkokioje matininkų sistemoje Registrų centre. Tai toks naujas reikalavimas atsiradęs nuo lapkričio mėn. Skambinu matininkui, pažada per savaitę tai padaryti. Laukiu. Tiksliau skrendu į Egiptą atostogų ir po dviejų savaičių vasaros ir kaitavimo pamokų, po Kalėdų vėl kimbu į infostatybą, nes matininkas atsiuntė info jog bylutė suderinta Registrų centre (5,8 eur) 

Sukėlus visą trūkstamą dokumentaciją suglaudusi ausis laukiu nuosprendžio. Atėjo "atmesta" nes trūksta vandens gręžinio paso. Na aš jį turiu. Įkeliu. Laukti ilgai nereikėjo, matau ekrane, kad Deklaracija GALIOJANTI. Ot tai Kalėdinė dovanėlė :) 

Per tą pačią Infostatybą užsakau NT registro išrašą, Pastato įregistravimą bei Nuosavybės teisę į NT. Iš to džiaugsmo kad pavyko užbaigti namo pridavimą, noriu to skubiai ir prašau kad tai įvyktų per 2 darbo dienas. Tas skubumas kainuoja 50 eur (vietoj 14).  Laukiu.

Sulaukiu skambuio iš Registrų centro, ir prašo kad užpildyčiau pažymą dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų patikslinimo. Niekur internete nerandu tokio dalyko, skambinu kur ieškoti, sako - nežinau, skambink i info / konsultaciją. Ok, skambinu Registrų centro konsultantei, o ši man sako - kviesk matitinikus. Na sakau, matininkau jau buvo, man tiesiog reikia pažymos apie atliktą patikslinimą. Vis tiek sako kviesk matininkus. Nu blin...

Na ir žinot tą jausmą, kai skambini vienam - kitam, o jie teigia prieštaraujančius dalykus, o tu jautiesi taip sakyčiau idiotiškai. Skambinu matininkui net, klausiu ar tikrai darė tuos patikslinimus - na taip, viskas yra priduota Registrų centrui. Tuomet Registrų centro darbuotoja sako, neskambink tu tai konsultantei į infocentrą, atvažiuok fiziškai pas mus ir užildyk tą prašymą. Na ok, skubiai važiuoju, pusvalanduką palaukiu eilėje, dvi darbuotojos teikia man pagalbą, bėga pas vadovę pasiaikškiti. Pasirodo, kad kažkaip ką tik Registrų centras su kažkokia kita instritucija atsakomybėmis perskiskirstė, ten šiek tiek gal ir chaotiškas periodas pas juos. Na ir sekasi man galvoju vėl :) Galų gale iš manęs Registrų centras dar nuplėšia 30 eur -  už Nekilnojamojo turto išrašo dokumentą matyt? Jau nebežinau.

Taigi gruodžio 31 dieną aš gaunu elektroniniu paštu Neklilnojamojo turto registro išrašą. Taigi vakare turėjau dvi geras progas švęsti. Užverstas biurokratinis puslapiukas, su kuo save ir sveikinu :)

Elektros galios padidinimas. Kiek? Daug.

Prireikė didinti galią. Buvo 12 kw, ir to neužteko, norint įsirengti elektromobiliui pakrovimo stotelę. Pradžioje man parekomendavo pasididinti iki 22kw. Aš džiugiai užpildau ESO paraišką, sumoku 31,75 eur. Buvau įsitikinusi, kad tas padidinimas kainuos gana simbolinę sumą, nes pries 6 metus didinausi galią nuo 7 kw iki 12 kw (statant oras-vanduo) ir sumokėjau už viską tik 50 eur. Tačiau tokių laikų ir kainų jau nebebus...  

Padarau varžų matavimus už 50 eur. Ir tada matau, kad preliminari ESO sąmata...1400 eur. Ilgai žiūrėjau į tą sumą ir supratau kad nekyla ranka tiek mokėti. Po pradinio šoko pradėjau nagrinėti kodėl tiek. Didelę dalį sudarė tokiai galiai padaryti reikalinga rekonsrtrukcija, susijusi su transformatoriumi. 

Tada parašiau ESO, kad suklydau ir noriu ne 22kw, o tik 18 kw. Labai tikėjausi, kad antrąkart to paties mokesčio neims. Klydau, teko sumokėti antrąkart. Šįkart sąmata 548 eur. Na beveik tūkstantį taupau, išsiversiu ir su 18 kw. Gaunu sutartį iš ESO, pervedu jiems tuos pinigus. Pagal sutartį jie gali įvykdyti darbus per 15 kalendorinių dienų. Bet padarė super greitai. Vakar popiet padariau pavedimą, o šiandien vakare jau skambino elektrikas, sako "stoviu prie jūsų, noriu atjungti elektrą". Na ir jau šiandien turiu 18 kw.

Viso gavosi:

Pirma ESO paraiška - 31,75 eur

Varžų matavimai - 50 eur

Antra ESO paraiška - 31,75 eur

Vėl varžų matavimas (tiksliau naujai įkėlimas pagal naujai išduodas ESO sąlygas) - 20 eur

Mokestis ESO - 548

Viso: 680 eur... SKAUDŽIAI...

Pasirodo, kad kiek 1 kw padidinimas kainuoja, priklauso nuo teritorijos. Aš patenku į labai nedėkingą, t.y. brangią zoną -  1kW zoną, tai net be jokių papildomų darbų net, kainuoja brangiau nei sakykim kitoje Lietuvos teritorijoje. 

Štai nuoroda į tą diskriminuojantį mano kišenę žemėlapį: https://www.eso.lt/lt/verslui/elektra_99/tinklo-pletros-zonos.html?fbclid=IwAR1xxt_SpZYpkQY-gWXckN_Pi6psNy5-ba2-hrteP7s-Fm3uk3SWr_RfUTw

 

Žemės ūkio paskirties sklypo pirkimas

Pasirodo, nusipirkti žemės ūkio paskirties sklypą šiomis dienomis Lietuvoje oj kaip įdomiai. Priešais mūsų sodybėlę gražus sklypelis. Labai nenorėjau, kad kažkas priešais ką nors pastatytų - pripratau gyventi kad aplinkui dairantis akis neužkliūna už ciekavo kaimyno. Dar nesinori, kad koks ūkinikas užsėtų rapsų ar dar ko ir purkštų juos chemija, o kartu ir nuo mūsų bičių. Kalbinau kaimynę kad kai sumastys tą žemės lopinėlį parduoti, kad aš jo noriu. Galite mus pasveikinti - tapome papildomų 5 ha savininkais. O dabar kaip viskas vyksta - nes buvo netikėtumų.

Iš pradžių žemės savininkas turi pranešti Nacionalinei žemės tarnybai, kad jis už X sumą parduoda žemės ūkio paskirties žemę. Informacija išsiunčiama visiems besiribojantiems su parduodamu sklypu kaimynams, ir dar kažkur skelbiama. Taigi dabar į tą žemę jeigu nori, gali pretenduoti visi pagal pirmumo teisę. Pirmumo teisė yra ūkininkams. Tuomet kaimynams. Jeigu esi kaimynas, bet nesi ūkininkas - tai bet kuris apylinkės ūkininkas turi prieš tave pirmumo teisę (jeigu nori žinoma, ir siūlo kainą). Taigi, aš kaip norinti turiu užpildyti SUTIKIMO formą, kad už nurodytą sumą sutinku pirkti žemę. Prikabinu ūkininko pažymėjimą, siunčiu dokumentus NŽT.

Po savaitės gaunu atsakymą, kad atsakymas NEIGIAMAS, nes mano ūkininko pažymėjimas negaliojantis. KAIP TAI NEGALIOJANTIS? Skambinu į NŽT - nu negaliojantis. Skambinu į Vilniaus rajono savivaldybę, klausiu "jak to tak?" Oj, sako, čia tūkstančiams praeitą kovą tuos ūkininko pažymėjimus panaukino, nes dabar reikia elektroniniuose valdžios vartuose kasmet kažkokį paukštuką uždėti, kažką pažymėti.

Oh siaube, galvoju, nieko nežinau, jokio pranešimo negavau. Klausiu, kad jau taip, ar būtų galima atnaujinti. Galima atnaujinti - skubiai vykstu į savivaldybę, susigriebiu visus atestatus kai laikiau egzaminą ūkininko pažymėjimui gauti, maloni savivaldybės darbuotoja viską man sutvarko, parodo ką ten kitais metais reikės pažymėti, kad vėl man to pažymėjimo ir buvimo ūkininku neanuluotų. 

Vėl jau su nauju ūkininko pažymėjimu pildau naujai sutikimą pirkti žemę, siunčiu NŽT. Dar jiems paskambinu, perspėju kad pažiūrėtų mano naują "pareiškimą". Ramu.

Sėdžiu laukiu, eina savaitės. Skambinu savininkei, klausiu ar yra žinių. Sako, skambinsiu NŽT, nes žinių nėra. Po savaitėlės skambina, sako, einam pas notarą - gavo leidimą man parduoti žemę. Pildau dar vieną popieriuką - DEKLARACIJĄ, iš esmės ten orientuota viskas, kad aš ir artimiausi mano šeimos nariai kartu nevaldome daugiau kaip 500 ha žemės. Tada notaras dar prašo atsiųsti sutikimą pirkti žemę. Na siunčiu aš jam tą savo sutikimą pirkti žemę. "Ne" sako, tau NŽT turėjo atsiūsti SUTIKIMĄ kad TU gali pirkti žemę. Vat čia tai naujiena. 

Pardavėja sako - bet tai aš gavau leidimą parduoti žemę (man).  Na bet žodžiu atšaukiam vizitą pas notarą, nes kai aš išsiunčiau prašymą išduoti man sutikimą pirkti sklypą, tai užims apie 10-15 darbo dienų. Galbūt NŽT ten pagalvojo kad kažkaip matyt negerai kad jie manęs neinformavo, jog atsakymas man teigiamas - žodžiu sutikimą aš gavau staigiai - per 2 dienas. 

Taigi galite pasveikinti mus pirmą žiemos dieną tapus kiek stambesniais žemvaldžiais. O čia va mes karštą liepos vakarą žvalgomės po mūsų svajojamas valdas :)

Kodėl liko neiškeptas didelio stiklinio šiltnamio projektas. Arba graudi istorija apie gamintoją "Gardenis"

Jau praėjo nemažai laiko ir emocijos nuslūgo. Tikrai norėjau ne kartą parašyti postą "ant karštųjų", tačiau norėjau "ataušti" nuo to nesaldaus apgaulės jausmo. Daug kas FB puslapyje klausiate kas gi man nutiko su tuo Gardeniu. Taigi galvoju kad perspėti, į ką galite įsivelti, tiesiog privalau.

Galbūt Gardenis yra tinkamas paprasčiausiam šiltnamiukui užsakyti, nežinau, nežinau. Tikiu, kad yra daug šios komanijos patenkintų klientų. Aš nei patenkinta, nei klientė likau :) 

Žodžiu istorija tokia. Kreippiausi į juos vasario mėnesį, sutarusi atskiro individualaus vizito karantino metu. Mano užsakymas kaip individualaus asmens nemažas: norėjau stiklinio, apie 40 kv.m šilnamio su pamatu, pageidautina kuo aukštesnio, kraigo auktšis link 4 m. Vadybininkas nudžiugo - sako kaip tik kreipiatės į ką reikia, nes tik mes sugebam tokius pagaminti, skandinavai patys tokių nesigamina - jiems gaminam mes, mes ir tik mes.  Na ok, džiugu, kad patekau pas profesionalus. Atsiuntė pasiūlymą pradžioje su stogu iš polikarbonato, pasakiau kad noriu viso stiklinio. Tokiu atveju reikia stipresnės konstrukcijos. OK, tinka, kainuos brangiau. Kiekvieną kartą patvirtindavau arba patikslindavau detales dienos bėgyje, nes pasak vadybininko yra galimybė šiltnamį pasatyti gegužės mėn. Pradžia daug žadanti. Kalba ėjo apie tokią viziją:

Tada man kiek keistokai pasirodė primygtinis rekomendavimas pamatui pirkti klinkerio plytas iš jų susijusių partnerių. Sakau, aš gal pabandysiu užklausti Lemoros, bet tuomet sako, kad vis tiek norėtų pateikti alternatyvų pasiūlymą iš savo partnerio. Na man kaip ir skirtumo nėra - nulėkiau į jų nurodytą klinkerio parduotuvę, išsirinkau klinkerį, nusiunčiau info.

Tada sako kad pamatą darys bendrovė kuri kaip ir tai pačiai jų įmonių grupei priklauso. Na ką gi, pagalvojus sakau - tuomet kai bus viskas vienose rankose, man gal ir ramiau - bus susikalbėjimas tarp tų kurie pamatą darys, klinkerio plytas sudės ir šiltnamį surinks. Gerai, kadangi viso projekto suma jau judėjo link 15 000 eur, sakau siųskite sutartį, pasirašom ir judam. Mažaug tuo metu buvo prasidėję dingimai, gumos tempimai, pažadai atsiųsti info - neištęsėjimai. Na bet visko nutinka. 

Tuomet staiga man skambina ir sako, kad jie sutarčių nesudarinėja. Bum. Kaip sakau "nesudarinėjate"? Juk didelė suma, daro jūsų rekomenduoti partneriai ir t.t., o tai kaip tuomet darome. Žodžiu laikas eina, o projektas nejuda. Tuomet man paskambina kažkokia moteris (po to vadybininkas paaiškino kad tai buvo jų valdybos narė) ir labai griežtu tonu su manim pakalbėjo, kokių aš čia sutarčių pageidauju. Aš nustėrau - ir dėl tono, ir dėl klausimo. Na sakau kadangi čia didelė suma, jūsų partneriai daro... O ji man - kokia nesamonė, jokių mes čia partnerių neturime, joks vadybininkas jums nieko negalėjo čia rekomenduoti, ką čia išsigalvojate, mes su niekuo čia nesusiję.

Bliamba, gal tas vadybininkas "savo" partnerius turi ir jam kokie komisiniai eina, galvoju negražu pakišti kažkaip gal žmogaus... Žodžiu aš nuo tos prieštaraujančios viena kitai informacijos visiška pasimečiau. Bandžiau kalbėti dar su vadybininku - žiūrėkit, aš patvirtinau kad projektas tinka, man kaina tinka, imam darom?

Tuomet po kurio laiko man skambina....pamatus darančios kompanijos atstovas. Sako, padarysime mes jums pamatus, surinks jums tą šiltnamį. Vėl pasimečiau, sakau: o tai jūs gi pamatus darote tik, jūs gi nesusiję ten. Man sako - susiję, čia vis tiek viena grupė įmonių, mes čia tie patys... Atsiųsiu sutarties projektą sako. Oj, o juk sakė man kad nesudarinėja sutarčių? Sudarinėjam, sako.

Na, sakau tuomet laukiu el paštu, siųskite. Jau buvo berods koks birželis, nepamenu, o gal jau ir liepa...

Manote, atsiuntė ką nors? NE. Pradingo. Aš tiesą sakant ir nesitikėjau, po viso keturių mėnesių tokio beprotiško bendravimo. Jau net ir nenorėjau su jais prasidėti, nes jausmas susidūrus su melagiais tikrai nekoks.

Kas iš to išėjo - viskas tik į gera. Užsisakiau du stikliniu šiltnamiukus iš kito gamintojo. Sumažinau savo lūkesčius. O ir pinigų kainavo su surinkimu 5000, o ne trigubai. O besidomintiems kuo pasitikėti, kas kaip dirba, istorija su "Gardenis" čia labai švelniai aprašyta ir sušvelninta. Aš buvau vedžiojama už nosies 4 mėnesius ir praeitos vasaros metui... be šiltnamkio nelikau, nes neišardžiau senojo šiltnamio. Gerai, kad nepaskubėjau griauti :)

Kabanti sofa terasoje (arba "Kėkaukos")

Didelė terasa turi daug privalumų - slepia nuo saulės, nuo lietaus, vėjo. Žinoma, jeigu terasa po stogu. Jeigu norite įsirengti terasoje kabančią sofą - nepamirškite statant namą įsirengti balkius. Pakabinę sofą (mes ją vadiname Kėkaukos) jūs galėsite mėgautis visiškai kitaip kavos gėrimu, knygos skaitymu, snūduriavimu savatgalio popietę, užmigimu nakčiai (kartais nutinka ir taip...).

Tai visiškai amerikietiškas dalykas, jų terasose tai įprastas dalykas, mūsuose gi aš nesusidūriau su šiuo reiškiniu, todėl mąstau, kad instrukcija, kaip tai padaryti, praverstų vienam - kitam.

Mano įkvėpimai, atrasti prieš keletą metų aprašyti jau senokai štai ČIA, įraše "Kėkaukos". 

Tiems, kas moka sumeistrauti bet ką tik žvigtelėję į nuotrauką, užteks ir čio paveiksliuko, taip atrodo galutinis malonus finišas:

Na o toliau išsamus (ir tikiuosi suprantamas) aprašymas su dėmesiu įvairiom naudingoms ir kartais mielom detalėm. Kaip padaryti pagrindą aš detaliai neatvaizduosiu - tiesiog ant išilginių dvienų siaurų lentučių pritvirtinta 14 lentų, būtinai su tarpeliais, kad viskas vėdintusi, tai juk lauko baldas. Tokios "dėžutės" išmatavimai -  maždaug 190 X 100. Iš visų šonų - po šoninę lentutę, tik priekyje tokia kiek išpjauta forma - tiesigog dėl grožio. Gylis - priklausomai nuo to, kokį čiužinį dėsite. Mano čiužinio aukštis 16 cm, lentutės turi būti žemiau kelis cm, kad tiesiog nesidaužytumėte į jas - čiužinio viršutinė dalis turi kyšoti (vėliau nuotraukose matysis)

Tuomet tvirtinami turėklai, lentutės siaurėjančios į apažią. Iš šonių po tris, nugaroje - 6. Turėklų aukštis  48 cm: 

Tarpai tarp turėklų 35 cm:

Po to šie turėklai bus "apjungti" virvutėmis, jų funkcija - grožis, ir kad pagalvėlėms būtų į ką atsiremti vėliau :) 

Iš viso panaudotos dviejų storių virvės, jas pirkome tiesiog Ermitaže, viena storesnė - pakabinimui, kita plonesnė - sujungti nugarėlė lentutes.

Stora virvė:

Plonesnė virvė:

Kaip gi tvirtinome virves, ant kurių kybo sofa. Iš abiejų pusių kampuose pragręžiame gražiai didelę skylę. 

Apatinės lentutės - jos iš nugaros pusės padaryto išsikišusios ir užapvalintos. Taigi virvė, kuri perveriama pro viršutinį turėklą toliau eina žemyn ir perveriama per apatinė lentutę.

Ir tada užlenkiamapo apačia, ir ten jau pristpaudžiama štai tokiu būdu:

Taigi po virvę iš kiekvieno šono. Ilgis - priklauso nuo to, kokiame aukštyje balkis. 

Na o plonoji virvutė, kuri yra kaip atramėlė pagalvėms, eina dviejomis eilėmis, ir iš priekio dėl gražumo štai taip pravedama:

Na ir eina aplink visą nugarėlę per skylutes, perverdama visas vertikalias lentutes:

Medį nulakavau balinančiu laku, tačiau neseniai perdažiau dažais - tokiais mat kokia namo spalva. Lakas ne taip gerai apsaugo nuo drėkmės, pradeda juoduoti, Taigi rekomenduočiau ne lakuoti, o dažyti.

Kaip kaminom prie balkių. Prireikė štai tokių keistų detalių:

Pragęžiame balkius ir kilpomis iš apačios prakišame pro balki, viršuje užveržiame.

Tada dar reikia štai tokių kabliukų:

Virvė kabinama ant kabliuko, kabliukas užkabinamas už kilpos. Virvė dėl viso pikto užvyniojama vielute, matosi nuotraukoje:

Taigi už abiejų šonų pakabiname:

Patvirtinkime, ar gerai išlaiko svorį :) Tiesą sakant ant tos sofos gali susėsti keletas žmonių, balkiai tvirtai yra pritvirtinti statant namą.

Tuomet pirkau gabala paralono, ir jį apvilkau kokybišku gobelenu, pilkos spalvos:

Su užtrauktuku, kad galima būtų nuvilkti, išskalbti, ar prireikus išdžiovinti. Čiužinys žiemai įnešamas ir saugomas sandėliuke, nes kai stiprūs rudens vėjai tai sušlampa.

Labai norėjau cilindro formos pagalvėlių abiejuose galuose, tai štai, jos irgi iš paralono viduje:

Detalė dėl grožio - tokie du kvadratukai. Gal ir atrodo, kad tai tvirtinimo detalė, tačiau tai tik imitacija :) Man labai gražu, nusižiūrėjau iš pirmo paveiksliuko šiame jau minėtame įraše, manau gavosi nebloga kopija ;)

Ta kabanti sofa mums tapo terasos centru - tikrai nuostabus dalykas. Tėtis dar pritvirtino virvutė - pririšo vieną galą po lentomis terasos grindų, o prie kito galo šampano kamštį. Virvės ilis pora metrų. Kam to reikia? Sėdi sofoje, ir patempus tą virvutę gali save pats įsiūbuoti. Juokinga? Visa ne. N E R E A L U! 

Taigi štai koks puikus dalykas ta kabanti sofa. Žinoma, turėti nemažą terasą po stogu yra nepigus malonumas (manau, namo sąmata koreguotusi kokiais 5 proc jeigu jos tokios nebūtų. Tačiau jeigu tik galite tai sau leisti - tikrai nuostabus reikalas.

Na o kabančiai sofai - daugiausia kainavo pasiūti užvalkalą čiužiniui. Visa kita yra tikrai tiesigo medienam virvės ir varžtai. Jeigu pasigaminsite - tikrai nesigailėsite. 

Poilsis terasoje

Kabanti sofa