Balandžio pabaiga šiemet tokia vasariška ir ją puikia pavyko išnaudoti...na, kiek jėgos leido. Visų pirma, negaliu atsidžiaugti nuostabiai sužaliavusiu savo beržų parku. Beržai atrodo nuostabiai:
Na, o kita sklypo pusė - teko paplušėti. Beržas - ne krūmas, todėl visas apdžiūvusias apatines šakas apgenėjau. O beržų daugybė, va tokias dvi didžiules šakų krūvas surinkau:
Dabar, praėjus geram pusmečiui po sklypo įsigijimo, pradėjau orientuotis erdvėje: žinau, kur stovės namas ir kaip jis bus pasuktas. Žinau, kur bus ūkinis pastatėlis ir kur - pavėsinė su židiniu. Savaime pasidarė aišku, kur bus aikštelė su tinklu (tinkliniui ar badmentonui) ir aišku, kur užveisiu sodą. Jausti erdvę - nuostabus dalykas, atsiranda užtikrintumas ir gal net toks "savininkiškumo" jausmas...
Na bet čia įrašas apie sklypo apželdinimą, t.y. aplinką. Visų pirma, noriu išsaugoti kuo daugiau natūralios gamtos. Kadangi sklype daugybe pušų ir beržų ir keletas puikių eglaičių, tai jokie sukultūrinti medžiai čia tiesiog neįsipaišys. Todėl ir sklypo ribą nuo kelio nutariau apsodinti paprastomis pušimis. Visų pirma, kažkur skaičiau, kad pušys puikiai sugeria dulkes (nuo žvyrelio jų oi kaip pūsteli praskriejus kokiam kaimiečio automobiliukui...) ir garsą. Visų antra, mano sklype pilna pabarstyta jaunų pušaičių, kurias tiesiog reikia tik perkelti ir gražiai susodinti. Sodinome nuo kelio krašto 5,5 m atstumu, kadangi 5 metrai, nors ir tavo sklypo ribose, tačiau skirta infrastruktūros kanalams. Taigi pagalvojau, kad geriau saugesniu atstumu apsodinti kelio kraštą. Pušeles sodinome viena nuo kitos 2m atstumu, kad jos viena kitos neužgoštų, gautų užtektinai saulės ir augtų plačios-gražios. Vėliau sudarys žiemą-vasarą žalią gyvatvorę, sulaikančia garsą ir dulkes. Pasodinome 24 pušėles - sunkus ir alinantis darbas, nes reikėjo iškasti, pervežti į kitą sklypo kraštą, stengėmės palikti kuo daugiau žemės ant šaknų, ir sodinome ne visai mažutes, o keturmetes...sunkios. Vakar vakare kaip tiesi styga visos buvo susodintos, o mes pavargę ir labai patenkinti:

Tiesa, nebūna to blogo...neseniai rašiau, kaip iškasėm duobę vieno kubinio metro norėdami įrengi lauko WC - ir į tą duobę prilijo. Vanduo taip ir laikosi, ir kadangi aplink jokio vandens telkinio nėra, tai tas vanduo mums dabar išsigelbėjimas - laistėm pasodintas pušeles. Žinoma, sunku tampyti vandenį, bet vis gi gerai tas vanduo :)
WC taip ir nepastatytas vis, užgriuvo kiti darbai. Labai tikiuosi šį šeštadienį pasodinti trešnes ir porą vaismedžių. Mano sodą sudarys kokie 6-7 medžiai: 2 tręšnės, 2-3 obelys, 2 kriaušės.
Pratęsiant kalbą apie medžius - labai noriu pasodinti du gluosnius. Jų yra įvarių, tačiau aš noriu būtent svyruoklinių - tai yra į didžiuuuulį gražų medį išaugantis augalas. Tačiau niekur neradau, kur pirkti. Na o kai pasiskambinau į Vilniaus miesto urėdiją, tai nusijuokė ir patarė ieškoti miške arba prie upių... Šiandien važinėdama dviračiu po Vilnių aptikau kelis, nulaužiau po šakelę ir įmerkiau. Jeigu pradės leisti šaknis, pasodinsiu į vazonėlį, o kitą pavasarį - į žemę. Labai noriu, kad du gluosniai - gražuoliai sudarytu "vartus" į sklypą - turėtų būti gražu.
Tiesa, šį savaitgalį atsirado pirmas įrenginys, štai jis - gražios "moteriškos" spalvos :)
Taigi, vandens tiekimo sistema įrengta :) Ir dar užsisakiau komposto, dabar guli krūva šalia išartos žemės. Aš ten pasodinsiu daržą, bet ar kas išaugs - priklausys, ar bus lietaus šią vasarą. Nes nutariau vis gi šulinio nekasti šiemet: jeigu pavyks kovo mėnesį išgręžti vandens gręžinį, rudenį jau turėtų būti elektra. Ir naudoti būtų galima gręžinio vandenį - nupirkti gerą šlango gabalą yra daug kartų pigiau nei kasti šulinį šalia daržo...