Kaip aš klinkerį klijuoti mokiausi

Galėjau parašyti apie tą klinkerio klijavimą jau senokai. Bet...tingėjau. Beje, mano požiūris į tinginystę yra gana pozityvus, nes tai vienas geriausių talentų, duotų žmogui, kai jis gali tingėti ir dėl to nesukti sau galvos. Visgi tingėti reikia su saiku :) Taigi štai mano išpažintis apie klinkerio klijavimą.

Kaip žinia, klinkerio plytelėmis apklijuoti ketinau pavėsinę, o po to ir namo dvi dideles "kolonas" ir manau kad dar ir cokolį. Todėl pavėsinės darbai man buvo kaip repeticija. Bet gavosi nieko sau repeticija, užtrukusi visą vasarą ir pusę rudens - nes klijavau tik savaitgaliais, na žodžiu labai fragmentiškai.

Klinkerio plyteles pirkau Irise, lenkiškas, su nuolaida gavosi kiek pamenu apie 27 Lt / m2. Tai tokios plyteles, kurių tarpe nėra išlenktų kampu, nes tokios jau kainuoja ženkliai brangiau. Taigi kampukuose matyti sudūrimai, na ir tie kampukuose esantys tarpai nesigauna labai jau lygūs, bet man tai bendro vaizdo negadina.

Taigi, pradėjau nuo pirmos ir didžiausios išorinės sienos, atseit yra kur įsibėgėti ir lengviau. Pritvirtinama kas nors, kas prilaikytų pirmąją plytelių eilę:

Sienelė nušlifuojama, geriausia žinoma ne rankutėmis, o su aparačiuku:

Būtinai reikia prasieiti su gilumniu gruntu (čia svarbu, kad būtų išorės darbams). Gruntas sutraukia viską, visus nešvarumus, dulkes, dėl kurių buvimo vėliau gali klinkeris ir atsiklijuoti, o to labai nesinorėtų...

Gruntavau mažais plotais, prieš pat klijuojant, kad tikrai būtų viskas kaip reikiant:

Ir tuomet pradedu klijuoti plyteles, o tarpeliuose dedami tokie kryžiukai, pasirinkau gana nesiaurus tarpus - 8 mm.

Pradėti nuo šios sienos nepagalvojus, kokiame lygmenyje turės būti plyteles viduje, buvo klaida. Nes po to susivokiau, kad juk plytelių lygmenį apačioje diktuoja židinio pagrindas, ir prasidėti viskas turi ten, kur turi pasibaigti medinės grindys:

Bet tuo metu nei grindų nebuvo, nei į galvą šovė, kad pagal židinio pagrindą reikės viską taikyti, taigi išorinė siena ir kitos sienėlės kiek nesutampa, ir tai matosi (toliau nuotraukoje matysis), bet kažkaip galvoju, kad išgyvensiu :)

Taigi ko apart grunto reikia? Klijų:

Kibiro, kuriame klijus maišyti reikia su vandeniu ir keleto lopetėlių, viena jų su dantukais, su kuria klijų košę tepiau ant pagrindo:

Klijus su vandeniu maišyti pradžioje bandžiau rankomis - sunkus tikrai tai darbas, vėliau nusipirkom toki specialų ant grąžto tvirtinamą metalinį dalykėlį, toks mega-mikseris kaip ir gaunasi, tai daug greičiau ir patogiau, bet ir košės jau didesniais kiekiais užmaišyti tenka:

Galiu drąsiai pasakyti, jog tubūt ne mažiau darbo nei klijavimas sudaro išmatavimas ir reikalingų matmenų plytelių gabaliukų atpjovimas. To pati nedariau, čiau jau tėtį vis nuo darbų teko vogti. Va toks pjūkliukas su specialiu disekliu klinkeriui, liniuotė, pieštukas ir žinoma ausinės, nes klinkeris garsiai zvimbia pjaunamas:

Na ir žinoma T formos kryžiukai ir replytės su užlenktu paplonintu galiuku, kad po to tuos kryžiukus ištraukti - o tai ne visuome lengva, nes kartais juos klineris labai suspaudžia:

 Tepti klijais geriausia iškart visą eilę ir skubiai klijuoti klinkerio plyteles, kurias prieš tai irgi būtinai plonyčiu klijų sluoksniu ištepti (kad gerai pritrauktų):

Kodėl visą eilę? Nes užsiknisti galima jeigu po vieną - dvi klijuoti ir vėl tepliotis. Žodžiu po to įgudus darbas eina visai neblogai, jeigu ne nuolatiniai matavimai, nupjovimai, laipiojimai ir taip toliau.

Kiek paklijavusi sieną, susipratau kad nuo židinio pagrindo reikėtų pradėti. Čia jau kiek reikėjo daugiau pašokinėti - tuomet, kai teko klijuoti perdangos plokštę, nes jos storis buvo per pusantros plytelės, o klijuoti reikėjo dvi eiles, ir dar tvirtinti kažkaip reikėjo ką nors, ant ko apatinė klinkerio eilė laikytųsi. Štai kokelių klijavimas:

Na o čia plokštės apklijavimas, visokiai gnybtais prilaikant apatinę plytelių eilutę:

Toliau sekė kruopštus darbas kaip tvarkingai apklijuoti aplink gaubtą. Čia tarp židinio metalinio gaubto ir klinkerio niekuo negalima bus užglaistyti, nes metalas plečiasi, ir turi būti laisva. Ir norisi, kad tas kas laisva būtų tvarkinga ir lygu. Taigi štai prieita iki gaubto:

 Čia jau kartu su tėčiu darbavomės dviese, nes labai pjaustyti daug ir atitinkamu kampu reikėjo. Paėmėm keleto milimetrų storio klijuota pagaliuka ir uždėjom jį ant gaubto - toks bus laisvas tarpas tarp gaubto ir klinkerio:

Kad išpjaustyti visas plyteles vienodu kampu, iš kartono padarome tą reikiamą kampą:

 Ir pagal tokį kampa išpjaustome atitinkamai klinkerio plyteles, glaudžiame prie pagaliuko:

Po to pagaliuką išimame - gavosi tvarkingas tarpelis, nekrentantis į akis:

Ir lygiai taip pat iš kitos gaubto pusės:

Daugiausia gimnastikos sugebėjimų iš manęs pareikalavo klijavimas aplijk balkius...Čia man vietoj sporto klubo, nes teko laipioti, ant pirštų galiukų stiebtis ir visaip kaip pasisukus klijuoti...

Tikrai daug kantrybės pareikalavęs darbelis... Na o toliau viena sienutė po kitos, po to jau užsilipus ant ožiukų, iškėlus rankas - ne pačiose patogiausiose pozose. Gali pasakyti, klinkerio klijavimas tikrai nelengvas darbas, reikalaujantis daug kruopštumo, plastikos ir fizinio pasirengimo. 

 Atrodė mano akimis viskas gana puikiai, o pats darbas man buvo kaip kokia meditacija. Klijuoji sau, klausaisi muzikos ir kvėpuoji grynu oru...

Na o čia štai matyti mano nuodėmė: didžiosios sienutės plytelių lygis nesutampa su siauros. Na bet nemanau, kad tai gadina kažkokiu būtų visą reikalą.

Beje, plyteliu išvaizda esu tikrai patenkinta, nes jų kaina tikrai viena pigiausių, tačiau spalva visai gera ir bendras įspūris tikrai nėra pigus. Jos tokios labai natūralios gavosi.

Na ir nuodėmė numeris du, vis gi plauti plyteles iškart reikia, nes po to jau tik specialiu tirpalu nuplauti galima. Vandenuku - kempinėle pamozojus gaunasi va kas.

Tačiau tas darbas, kaip ir tarpų glaistymas jau tik pavasarį, nes tam momentui, kai baigiau klijuoti, spalis buvo, naktys šaltos, o tarpams glaistyti reikia šiltos temperatūros. 

Manau, kad klinkeriu klijuoti namo elementus bus jau lengviau, turėsiu nemažai patirties, o ir visokiu apėjimų ir smulkių detalių ten beveik nebus. Apklijuoti židinio pagrindą, gaubtą ir balkius - buvo nemažas iššūkis man, pirmą kartą gyvenime klinkerį klijuojančiai :)

Kaip visa pavėsinė statėsi - filmukas čia :)

Papildymas: kažkada mačiau namą su atsiklijavusiomis klinkerio plytelėmis, matėsi kad tikrai suklijuota buvo bet kaip, na ir atsiklijavę arodo tikrai baisokai, įkeliu nuotraukas (tiesą sakant ir pačios plytelės savaime labai neišvazdžios):