Medžių netrūksta, bet sodinam dar

Prieš savaitę važiavome ieškoti liepaičių miške. Nors vasarą jų ten buvo berods, bet kai nuvažiavome spalio 20, beveik visi lapai nuo medžių nukritę, ir jaunos liepaitės visiškai pasimetė... Todėl išsikasėm keletą kitokių medelių. O liepaites nesunku supainioti su guobomis, bet kadangi ieškojau tų liepų su žinovais, kurie kramtė ir uostė nulaužtas medžių šakeles, ir taip nustatinėjo, kur liepa, kur guoba, o kur dar kažkas - na, žodžiu, buvo netikėta ir man labai net paslaptinga :)

Per savo darbus ir komandiruotes nelabai spėjau spalio mėnesį tinkamai išnaudoti sodyboje, bet tai nieko baisaus, vis tiek kažką spėjau.

Taigi išsikasėm klevą, keturis putinus ir... gluosnių svyruoklių! Gluosnis svyruoklis jau spėjo tapti mano svajonių medžiu, kažkada rašiau apie jį.

Kadangi tą sekmadienį orelis pasitaikė nekoks, tai tik spėjom medelius parvežti ir kiek apkasti šaknis

Štai taip galima medžius ir žiemai palikti iki pavasario, tačiau sodinsim dabar :)

Na o gluosnius išsikasėm ne miške, o šalia tvenkinio. Vilniuje šalia buvusio Lietuvos kinotearto auga didžiulis gluosnis, visiems gerai žinomas. Tai tie maži gluosniukai - kažkada nugnybtos šakelės ir prigijusios. Ačiū Jonui už tai, kad pasidalino gluosniukais. Net trimis :)

Aš du gluosnius pasodinsiu iš abiejų pusių keliuko, kuris skiria mano sklypą į dvi dalis, ir kuriuo įvažiuoju į savo sodybą. Kai užaugs - bus tokie gražūs dideli "vartai" :

Nes dabar įvažiavimas gana nykus. Na o pasodinome gana toli nuo kelio, nes gluosniai svyruokliai gana platūs išauga. Šalia pasodintų gluosniukų - po kuoliuką, ir pririšom, kad būtų už ko laikytis.

Šiandien spėjom tik porą gluosniukų tepasodinti, fui koks lietus, kiaurai permirkau. Trečią gluosniuką kol kas nežinau kur pasodinti - norėtūsi parke, maždaug netoli būsimosios pirties, tačiau sunku bus vietą atitaikyti. Na žiūrėsime...

O kalbant apie medžius ir aplinką, tai dar baisiai noriu pasidžiaugti puikiai augančia pušaičių gyvatvore. Prieš pusantrų metų pasodinome, kad užaugusios dulkes nuo žvyrkelio prilaikytų. Pušys labai sparčiai auga - kai kurios jau iki 1,70 m pasistiebė. Jau greitai galima bus ir karpyti, kad labiau ir į plotį augtų, tankėtų. Štai jos, gražuolės:

O su pušų karpymu tai vis darau ekperimentą su viena tokia, kuri vos leisgyvė buvo - kažkada kažkokiu būdu ja bevei sulaužė sunkvežimis. Aš ją pradėjau karpyti. Nukirpus virūnę, skuba konkuruoti šoninės šakos, ir tokiu būdu medelis tankėja. Čia jis po pirmųjų apkarpymų, įvykusių prieš metus:

Na ir vėl nukerpu dvi konkuruoti pradėjusias viršūnes:

 bac bac, ir štai:

Pušaitė sumažėjo, bet tokia apvalesnė ir tankesnė atrodo:

Kažkada pradėsiu karpyti pušaičių gyvatvorę, nes nenoriu, kad ji virstų aukštų pušų siena, norėtųsi ne aukštų, bet tankių, kad stabdytų ir dulkes nuo žvyrkelio, ir žvilgsnius pravažiuojančių ir praeinančių :)

Na o liepaičių rasti nepavyko šįkart kažkaip. Apskritai jų sunku rasti - šalia didelių liepų jos dažnai per arti auga, veik iš šaknų. O man taip norisi kelių liepų - kažkada būtų liepžiedžių...