Kaimynai
Kaimynai...labai aktuali tema. Ypač kai ryžtiesi iš Vilniaus išvažiuoti keliolika km tolėliau. Visuomet susimastau - kodel taip arti Vilniaus kaimai tokie baisūs. Tačiau po truputį kraustosi į tuos kampelius tokie kaip mes, po truputį lietuvinsime šį kraštą :). Tai beje, ne mano sugalvotas posakis, o vieno kaimyno, kuris avis - škudes netoliese augina, pareiškimas.
Taigi. Istorija pažinties su pirmoju kaimynu yra tokia "chamavota". Nusipirkau aš sklypelį, ir kadangi jis gana didelis - ėjau savo brangių širdžiai dviejų hektarų apžiūrėti. Tolimiausias sklypo kraštas, kuris kokių 200 m nuo namuko dabar - labai gražiai su kaimyno sklypu didžiuliais senais beržais ribojasi. Beržai - mano teritorijoj. Nudžiugau, nes man medžiai patinka, taigi augs čia ir puoš apylinkes. Ir atskuba štai kažkoks senukas nesiskutęs smarkiai, nespėjau jam "labadiena" pasakyti, jis man rėkia rusiškai "Aš jums nepasirašysiu!" Hm, nieko man ir nereikia sakau, pasirašyti. Na neverta aprašinėti istorijos, kad jis pradėjo įrodinėti kad tai jo žemės, ir jis paduos mane į teismą ir t.t. ir t.t. Na, tradiciškai čia manau. Man nusispjauti, būsiu su juo atsargi.
Šiemet tas kaimynas pareiškė, kad turiu nupjauti didžiuosius beržus, nes jie gali išvirsti. Šimtą metų auga, o dabar virs jie. Raunasi, galvoju...
Na ir šį savaitagalį jau supratau kad tikrai nori užsirauti, nes radau ant savo sklypo tokį šiukšlyną - ne, ne tradiciškai menkas šiukšlytes - butelius, varškės ir jogurtų pakelius ir skudurus (kuriuos balandžio mėnesi surenku, nes vėjas ištaršo po mano teritoriją) - o išardytus automobilius. Štai, mano sklypas po dešinę, sklypo riba maždaug kur tas aukštas kuolas įbestas...
O bendras vaizdas šių kaimynų toks:
Visa laimė, kad tai toli, nuo namuko jų per beržų parką nesimato, bet mano daržas šalia, ir kaskart labai nejauku. Taigi galutinai supratau, kad tvoros tikrai reikės. Manau statant tvorą palei šią sklypo ribą - bus konflikto, todėl kol neaptversiu sklypo su nameliu dalies, čia nieko nedarysiu. Nenorečiau buko žiauraus keršto sugadinant ką statybose. Kitąmet, rudenį manau galima bus tai įgyvendinti - tiesiog palei ribą pastatyti tvorą. Ir taškas. Dar vijokliais užauginti, kad mažiau to bardako matytųsi...
O štai kita kaimynė - artimiausia, senutė, vardu Zuzana. Negali atsidžiaugti, kad kaimynus turi, iš nuobodulio vis aplanko. Kaimiškų kiaušinių vis padovanoja, obuoliaujam pas ją, elektrą skolinomės. Žodžiu, pasisekė su tokia kaimyne labai!
Trečias kaimynas, kitoj žvyrkelio pusėj - ūkininkas Antonis. Na ūkininkas - tai stipriai pasakyta. Nežinau, ar gali vadintis ūkininku žmogus, išaręs lauką, po to pamiršęs ten ką pasėti, susizgribęs po kelių savaičių - ant sudygusių piktžolių užsėjo grikius. Tie grikiai pro piktžoles niekaip neprasimušė, o Antonis mįslingai žiūrėdavo į lauką "ir ko tie grikiai neužaugo šiemet...?" Svarbiausia buvo neprunkštelėti, nes dar įsižeis. Nes rimtas žmogus gi kaime :) Iš jo kaip iš ūkininko tikėjausi pagalbos - išarti žemę rudenį ir pavasarį, bet pažadukas, žada žada nepadaro, na tuomet teko ieškoti pavasarį kito traktoriaus savininko, taip aš ir užsiroviau ant dar vieno, bet jau tolimo, iš gretimo kaimo, kaimyno, su kuriuo susijusi gręžinio istorija :)
Dar viena įdomi istorija - ogi kitam kaimo gale pasirodo sodybą turi tėčio draugo geras bičiulis, tautodailininkas Jonas Bugailškis, čia tas kur prie Aušros Vartų turi savo dirbtuves. Nuostabių ten dalykų pas jį sodyboje yra iš medžio, kada nors norėčiau ir savo sodybai užsakyti kokią nors pelėdą ar dar ką :) Atradom šią kaiminystę visai netyčia, kai tėtis pasigyrė savo bičiuliui, kad dukra sodyba stato, iš karto - kur, į kurią pusę, o taigi ten ir Jono sodyba. Šiemet labai smagiai Jonines su visom tradicijom buvome pakviesti atšvęsti - pirmąkart gyvenime teko tikras Jonines švęsti. Tikras lietuviškas, lenkiškam kaime :) Ten ir susitikau aną dar vieną tolimą kaimyną su užmojais "lietuvinti šį kraštą".
Įvairūs tie žmonės čia: pikti, nuoširdūs, kūrybingi, asocialūs, savanaudžiai, dosnūs, agresyvūs, draugiški.
Apibendrinant galiu pasakyti - TURĖTI TVORĄ aplink skypą, įvertinus kaiminystės įvairovę, yra GALUTINIS. Ir ne tik gyvatvorę, kaip anksčiau galvojau. Kadangi tvoros daug, tai bus pigus sprendimas. Bet įjungus fantaziją pasistengsim, kad būtų ir pagal galimybes padoriai atrodanti.
O su tom avim škudėm tai istorija tokia juokinga gavosi. Pasigyrė tas kaimynas kad škudes turi. Aš susižavėjusi sušukau - "o škudes jūs mėsai ar vilnai auginat?" O jis man tokiu tyliu žemu balsu - "na...mes...jos mums kaip ir šeimos nariai, kartu su mumis gyvena..."
Och tu velnias, galvojau iš gėdos sudegsiu. Kanibalė! :)
Taigi. Istorija pažinties su pirmoju kaimynu yra tokia "chamavota". Nusipirkau aš sklypelį, ir kadangi jis gana didelis - ėjau savo brangių širdžiai dviejų hektarų apžiūrėti. Tolimiausias sklypo kraštas, kuris kokių 200 m nuo namuko dabar - labai gražiai su kaimyno sklypu didžiuliais senais beržais ribojasi. Beržai - mano teritorijoj. Nudžiugau, nes man medžiai patinka, taigi augs čia ir puoš apylinkes. Ir atskuba štai kažkoks senukas nesiskutęs smarkiai, nespėjau jam "labadiena" pasakyti, jis man rėkia rusiškai "Aš jums nepasirašysiu!" Hm, nieko man ir nereikia sakau, pasirašyti. Na neverta aprašinėti istorijos, kad jis pradėjo įrodinėti kad tai jo žemės, ir jis paduos mane į teismą ir t.t. ir t.t. Na, tradiciškai čia manau. Man nusispjauti, būsiu su juo atsargi.
Šiemet tas kaimynas pareiškė, kad turiu nupjauti didžiuosius beržus, nes jie gali išvirsti. Šimtą metų auga, o dabar virs jie. Raunasi, galvoju...
Na ir šį savaitagalį jau supratau kad tikrai nori užsirauti, nes radau ant savo sklypo tokį šiukšlyną - ne, ne tradiciškai menkas šiukšlytes - butelius, varškės ir jogurtų pakelius ir skudurus (kuriuos balandžio mėnesi surenku, nes vėjas ištaršo po mano teritoriją) - o išardytus automobilius. Štai, mano sklypas po dešinę, sklypo riba maždaug kur tas aukštas kuolas įbestas...
O bendras vaizdas šių kaimynų toks:
Visa laimė, kad tai toli, nuo namuko jų per beržų parką nesimato, bet mano daržas šalia, ir kaskart labai nejauku. Taigi galutinai supratau, kad tvoros tikrai reikės. Manau statant tvorą palei šią sklypo ribą - bus konflikto, todėl kol neaptversiu sklypo su nameliu dalies, čia nieko nedarysiu. Nenorečiau buko žiauraus keršto sugadinant ką statybose. Kitąmet, rudenį manau galima bus tai įgyvendinti - tiesiog palei ribą pastatyti tvorą. Ir taškas. Dar vijokliais užauginti, kad mažiau to bardako matytųsi...
O štai kita kaimynė - artimiausia, senutė, vardu Zuzana. Negali atsidžiaugti, kad kaimynus turi, iš nuobodulio vis aplanko. Kaimiškų kiaušinių vis padovanoja, obuoliaujam pas ją, elektrą skolinomės. Žodžiu, pasisekė su tokia kaimyne labai!
Trečias kaimynas, kitoj žvyrkelio pusėj - ūkininkas Antonis. Na ūkininkas - tai stipriai pasakyta. Nežinau, ar gali vadintis ūkininku žmogus, išaręs lauką, po to pamiršęs ten ką pasėti, susizgribęs po kelių savaičių - ant sudygusių piktžolių užsėjo grikius. Tie grikiai pro piktžoles niekaip neprasimušė, o Antonis mįslingai žiūrėdavo į lauką "ir ko tie grikiai neužaugo šiemet...?" Svarbiausia buvo neprunkštelėti, nes dar įsižeis. Nes rimtas žmogus gi kaime :) Iš jo kaip iš ūkininko tikėjausi pagalbos - išarti žemę rudenį ir pavasarį, bet pažadukas, žada žada nepadaro, na tuomet teko ieškoti pavasarį kito traktoriaus savininko, taip aš ir užsiroviau ant dar vieno, bet jau tolimo, iš gretimo kaimo, kaimyno, su kuriuo susijusi gręžinio istorija :)
Įvairūs tie žmonės čia: pikti, nuoširdūs, kūrybingi, asocialūs, savanaudžiai, dosnūs, agresyvūs, draugiški.
Apibendrinant galiu pasakyti - TURĖTI TVORĄ aplink skypą, įvertinus kaiminystės įvairovę, yra GALUTINIS. Ir ne tik gyvatvorę, kaip anksčiau galvojau. Kadangi tvoros daug, tai bus pigus sprendimas. Bet įjungus fantaziją pasistengsim, kad būtų ir pagal galimybes padoriai atrodanti.
O su tom avim škudėm tai istorija tokia juokinga gavosi. Pasigyrė tas kaimynas kad škudes turi. Aš susižavėjusi sušukau - "o škudes jūs mėsai ar vilnai auginat?" O jis man tokiu tyliu žemu balsu - "na...mes...jos mums kaip ir šeimos nariai, kartu su mumis gyvena..."
Och tu velnias, galvojau iš gėdos sudegsiu. Kanibalė! :)
Oho, užuojauta dėl to mašinų sąvartyno. Svarbu, kad nepradėtų tas atliekas deginti...
AtsakytiPanaikintiGeras ir tvarkingas kaimynas tikrai labai labai svarbu, deja perkant sklypą ne visada tai įvertinsi, o ir situacija po kažkurio laiko gali pasikeisti (kaimynui pardavus sklypą)
As tai galvoju gal kaimynas primetys tu masinu ir kokius aplinkosaugininkus iskvies? Gal reiktu uzbegt uz akiu, surinkt nuvezt i metalo lauza ir tiek?
AtsakytiPanaikintiNa nebutinai jis turi buti nesiskutes ar megstantis ka nors atpalaiduojanti, kad taip elgtusi. Stai pas mane, auksta padeti visuomeneje turintys kaimyneliai sklype laidoja savo geles, matyt nusprende, kad taip ar taip statybos vyksta, padesim grunta susikelti...arba pazystami vaziuojant pro sali pastebejo kaip su kastuvuveliu po smelio kruva kapstosi, gal tiesiog pazaisti norejo, o gal ir katinui i deze nusprende pasikasti...nesvarbu, kad be mano zinios, juk pas mane daug :) Na su kaimynais, kad ir kokie jie bebutu, bet teks gyventi...
AtsakytiPanaikintiLabai neblogas variantas yra paprasta miškinė eglutė. Ji nebrangi, nelepi ir visai neblogai atrodo. Puikiai atskiria. Tankumas priklausys nuo karpymo dažnumo.
AtsakytiPanaikintiSveiki, visų pirma didelis ačiū už nuostabius pasakojimus ir informaciją, kuri yra labai naudinga. Tai liečia ir visus kitus rašytojus apie savo svajonių namo statybas. Jūsų darbai nėra tik naudinga nemokama informacija, bet tai Jūsų širdys, išgyvenimai ir didelė pamoka visiems, kad ir mes lietuviai mokame kažką duoti už dyką. Dėl kaimyno tai viską reikia atlikti tvarkingai ir teisiškai, nesivelti į jokius asmeniškumus, bet ir be karo. Dėl beržų jis bus teisus jei šalia ribos yra jo žemė. Bet tai Jums padės išsiaiškinti aplinkosaugininkai. Dėl ribų akto kvieskite geodezininkus kad sukaltų stulpus, kainuos gal 100 lt. Kaimyno parašai ant ribų akto turėtų būti jau pasirašyti, kai buvo piešiama topografinė nuotraukai (jei ten valstybinės žemės dalis jo pusėje, tai jo parašo aišku nebus ir jo nereikia). Dėl metalo laužo bandykite ramiai užklausti kaimyno, gal tai laikinas dalykas, o jei "rausis", skambinkite isntancijoms patarimo (aplinkosauga ar policija), nes bus blogai. Turiu analogišką pavyzdį - su kaimynu elgėsi gražiai, kentėjo jo baikas, paskui atėjo su kirviu iškirto 60 medelių susodintų prie ribos ir prigėręs grąsino kirviu prieš šeimininkę. Teismas ir t.t. dideli nemalonumai. O dabar kaimynas visiškai ramus. Gal jūsiškis bus geresnis, gal tik butelio nori. Sėkmės Jums didelės ir kantrybės.
AtsakytiPanaikintiRibos seniausiai suzymetos, perkat sklypa, geodesistas iskart buvo iskviestas. Pas mane viskas tvarkingai :) tiesiog kaiminysteje asocialus zmones gyvena, ir ju naglumas auga po truputi. Cia labiau papasakojau istorija, nei kad nezinociau ka daryti. Del medziu - jie auga ten daugeli metu, ir as sklypa su jais jau ir pirkau, nematau prasmes kazkap inicijuoti kazkokiu vertinimus ar pan...nejaugi dabar del kiekvieno medzio kviestis kazka ir ekpertize daryti...
Panaikintikad butelio norejo, tai faktas :) bet as geriau gerajam kaimynui buteli padovanosiu... :)
PanaikintiMes savo kaimyną, su kuriuo gerai sutariame, esame įdarbine sekliu, tai rezultatai įdomūs, mums nesant pastebėta gausybė nepažįstamų asmenų vaikščiojant po sklypą ar namą, vieną dieną pasakojo, jog net visas mikroautobusas atvažiavo :) matyt reikės apmokestinti įvažiavimą.
PanaikintiVieną kartą teko tokius užtikti vidurį statybvietės sustojus (pareiškė, kad žolelių vaistinių atvažiavo pasiskinti, aišku mes pasisiūlymė į pagalbą :)
Nors svečių daug, tačiau kol kas niekas nėra dingę, specialiai name net kaliošus esame palikę kaip masalą :) Bet kuo toliau, tuo labiau svarstome apie šlagbaumą, įvedus elektrą-apie signalizaciją ir galbūt kamerą.
tai gyvenat jau toj sodyboj ?
AtsakytiPanaikintiOho, nu kieti kaimynai..! Mum irgi buvo panasi situacija, bet miesto planuose buvo tiesti kelia kitam musu sklypo gale, kuris butu artimesnis isvaziuot is gyvenvietes, todel negalejom skubet su tvora ir vartais, tai padejo pradzioj tvoros tinklas, kuris aiskiai atskyre mus nuo kaimynu ir jo asmeninio autolauzyno. Veliau kai nutiese ta kelia pasistatem medine tvora su vartais.
AtsakytiPanaikinti