Lauko židinukas - paprastas, bet įtariu, kad bus gražu

Įrengus tvirtą pagrindą židiniui, pagaliau ir patį židinuką galima jau kurpti. Puikus oras pirmosiom gegužės dienom, nedrąsiai žaliuojant beržams, čiulbant paukščiams ir tiesiog isteriškai kukuojant gegutėms - ėmėsi meistras darbo. Kadangi tėtis yra profesionalus laiptų meistras, o ne mūrijimo virtuozas, tai pradžioje viską labai gerai apgalvojo. O galvoti buvo ką - nes židinio sienoms nusipirkom labai gražias rankų daro klinkerio plytas - o tai reiškia, kad jos absoliučiai netiesios, kreivos, nelygios ir t.t. Tokias mūryti manau ir mūro meistrui darbas ne iš lengviausių...

Tačiau viskas kuo puikiausiai pasisekė. Štai kaip pamažu ir atsargiai viską darėm:

Kadangi klinkeris iš visų pusių kreivas (ir dėl to labai gražus), tam kad visgi sienelės būtų lygios, įrengta skarda, prie kurios mūryjant plytas, būtų glaudžiama sienelė:

Ją reikia įrengi labai tiesiai ir stabiliai - pritvirtinom prie pagrindo ir pavėsinės sienelės:

Mūrijama specialaus atsparaus karščiui mišinio pagalba, užteko dviejų maišų:

Va koks rausvas užmaišius gaunasi:

Štai ir šleivos gražuolės:

O čia sumanymas, be kurio neišgyventume tos dienos. Pagaliukai - jie dedami tarp klinkerio plytų - tarpuose:

Tokie pagaliukai visų pirma užtikrina maždaug vienodus tarpus, taip pat jie neleidžia labai sėsti plytai kol mišinys kiek nesustingsta, prilaiko viską, na ir leidžia išlaikyti panašų sienelių aukštį - nes sienelės bus dvi, ir jos reikalingos vienodo aukšio:

Na ir dar vienas būtinas dalykas - reiki specialaus diskelio klinkerio plytoms pjaustyti:

Su tokiu tiek klinerį, tiek šamotą per pusę ar kokiom nori dalim perpjausi gražiai, lygiai, ir nebus nieko sugadinta:

Iš vidaus štai kaip atrodo - toks kampukas gaunasi:

Nusprendėme, kad šamotinių plytų prie sienelių nedėsime. Tiesiog dėl taupymo - šamoto plyta kainuoja net 3 Lt / vnt. Klinkeris puikiai atlaiko karštį, žinoma su šamotu būtų ilgaamžiškiau, tačiau tai juk lauko židinys, jis nebus taip dažnai ir intensyviai kūrenamas, kaip kad kūrenami židiniai namuose, atliekantys šilumos šaltinio funkciją. Todėl šamotą dėsime tik ant dugno ir židinio nugarėlėje.

Darbo procesas iš toliau:

Sienelė sumūryta, skarda nuimama:

Nuėmus skardą atsiveria štai toks vaizdas:

Pagaliukus išimame:

Na ir visai šauni sienutė gavosi:

Tarpus žinoma reikia kiek pataisyti, bet vėliau jie papildomai bus užglaistyti kitu glaistu, dar nežinia kokios spalvos. Tvirtinama skarda kitai sienelei, kad ir antrąją išmūrytų lygiai:

Na ir štai dvi sienutės išmūrytos. Tiesa, plytos keičia savo spalvą priklausomai nuo apšvietimo - tai jos gelsvos, tai melsvai - pilkos, tai rožinės:

Tuomet dugnas ir nugarėlė išklojama šamotinėm plytom, naudojamas specialus skiedinys, atsparus karščiui. Tarp šamoto nugarėlėje ir pavėsinės sienos įdėtas kartonas - kad šamotas nepriliptų prie sienos (kartonas po to išdegs, tačiau šamotas liks laisvas nuo pavėsinės sienos):

Na ir gaubtas. Gaubtą reikėjo nudažyti, o tiksliau - nupuršti specialiai karščiui atspariais juodais dažais. Kažkada suvirintas jis atrodė taip, fotografuotas  žiemą, naktį, prie garažo :)

Ir va kaip nupurkštas:

Nupurštas štai tokiais dažais, užteko dviejų flakonėlių, nupurkšta 4 kartus:

Uždėjome gaubtą...

... bet kol kas tik tam, kad nubrėžti jo kontūrus ant pavėsinės sienos ir pagal tą formą toliau mūryti šamotinę židinio nugarėlę. Kol kas viskas gražiai atrodo, svarbu dar kad dūmai ne pro židinio portalą, o pro kaminą eitų :)