Baltramiejus jau tuoj

Vakarais grįžtant iš sodybos kaskart matome štai tokį nuostabiai užburiantį vaizdą - šalia kelio auga senas senas ir jau apdžiuvęs didžiulis ąžuolas. Ant jo vakarais atsitupia viena gervė ir pulkelis gandrų. Jie žiūri į mėnulį ir tikriausiai mąsto apie artėjantį Baltramiejų...

Bituminių čerpių stogo dengimo ypatumai, niuansai ir mūsų išradimai

Stogo dengimas tampa labai smagiu darbu, kai ateina į pagalbą dar vienos stiprios vyriškos rankos. Kad ir vienai dienai. Ačiū AČIŪ mano nuostabiajam broliui, kad rado laiko, kurio visuomet taip trūksta!

Visą savaitę tėčiui teko darbuotis vienam, net pagalbinis darbininkas iš kaimo dingo suvisam (tie kaimo žmogiukai kažkaip nelinkę užsidirbti, jie linkę tiesiog gauti pinigų dažniausiai). O vienam darbuotis tikrai sunku - daugybę laiko suryja bituminių čerpių sukėlimas ant stogo, na ir apskritai... Tačiau tėtis per tą savaitėlę, kai turputį ir palijo-patrukdė, bet sugebėjo vienas uždengti du nedidukus, bet gan sudėtingus šlaitus:

Ir va tą mažąjį, tačiau jį buvo gana komlikuotai klijuoti, nes daug kampukų, neilgi atstumai, taigi kad būtų lygiai, teko pasistengti. Nuotraukoje - tas mažiukas šlaitukas ir matosi jau uždengtas:

O štai čia kaip atrodo šie šlaitai iš viršaus - gražiai ir lygiai susijungia:

Ant mažo šlaito, kad būtų lygiai, buvo atžymėtos su kreidine virvute pagal kraigą lygios linijos, ir pagal jas taikyta. O tam, kad įlaja būtų tiesi kapi styga, taip pat naudojome tokį kreidinį siūlą. Va kaip tiesiai:

Tai daroma tokiu štai būdu: ištiesiamas kreidoje išsivoliojęs siūlas, viršuje pritvirtinama vinuku, apačioje laiko jį kas nors (na žinoma prieš tai reikia vienodus atstumus nustatyti):

Tuomet keliose vietose atsargiai prispaudus pirštu pakeliamas - įtempiamas tas siūlas ir pakšt - paleidžiamas. Jis tuomet nubraižo kreida tiesią liniją, pagal kurią po to ir nupjaunami lygiai galiukai čerpelių.

Na o šiandien per vieną dieną pavyko uždengti vieną didelį šlaitą! Štai koks vaizdas buvo ryte:

Ir štai vakare!

Tiesą sakant nesitikėjome, kad taip greitai darbai gali eitis. Pasirodo - gali. Jeigu net du gabūs sumanūs darbštūs vyrai klotų visą laiką stogą nuo 10 ryto iki 20 val vakaro (su skanių pietų pertrauka ir keletu pertraukėlių kavai ir arbatai), netrukdytų lietus ir škvalas, tai tokį stogą kaip mūsų - 276 kv m ir 5 šlaitai (2 įlajos) galima būtų drąsiai per savaitę užkloti bituminėm čerpelėm. Na bet tėtės laukia kita savaitė, kai vėl teks darbuotis vienam, nebent dar pavyktų rasti pagalbinį darbininką. Bet liko tik vienas, paskutinis šlaitas, tiesa dar teks sumūryti ir "prakišti" šiame šlaite kaminą krosnelei.

Tačiau dar turiu kelis niuansus papasakoti. Visų pirma, mus buvo prigąsdinę, kad ant bituminių čerpelių matosi bet koks iškilimas. Dėl to baisiai pergyvenau, nes tų iškilimų yra tose vietose, kur yra OSB kraštai - jie nuo lietaus kiek pakilę buvo, ir tokios vat kaip ir linijos susidarę. Čia nuotraukoje šiek tiek matosi, statmenai sujungimams eina:

Na bet nė velnio nesimato. Iš pat pradžių tame logikos nemačiau, bet "patarinėjo" žinovai / profesionalai, todėl buvo baisiai neramu. Nelogiška, nes pačios čerpelės dengiamos tokiu būdu, kad vienoj vietoj jų 2 sluoksniai, kitur 3, ir kai kur 4, o dar paklotas. Tai per toki raibumą ir sluoksnius kaip gi gali matytis nedidukas iškilęs milimetrą gubrelis. Taigi su tuo viskas kaip ir ok, pergyvenimai buvo veltui.

Antras dalykas - vienoje vietoje tikriausiai dėl per didelio karščio klojant paklotą, jis susiraukšlėjo:

Iš pradžių galvojome, kad nuplėšime ir užklosime naują pakloto juostą. Bet paklotas taip prilipęs prie OSB ir tarpusavy - kur tau jį nuplėši, misija neįmanoma. Visgi nusprendėme, kad tokias raušles reikia naikinti. Todėl buvo įpjautas paklotas, viršutinė dalis užleista ant apatinės ir dar gerokai suklijuota mastika:

 Raukšlių neliko:

Na ir dar vienas momentas - vienoje vietoje jau prie kraigo viena OSB kažkodėl įlinko. Ilga siaura sausa bet sugebėjo įlinkti. Keisti OSB būtų pernelyg sudėtingas procesas, todėl sugalvojome išlyginti pridėję - priklijavę kelis sluoksnius pakloto - toks sumuštinukas gavosi:

Štai taip pakoregavome šį šlaitą, na ir šiandien užklotas bituminėm čerpelėm - atrodo viskas lygiai, tvarkingai ir gražiai:

Na ir dar vienas momentas. Kai labai karšta, danga įkaista. Todėl dirbti su ja geriau iš viršaus, per ją stengiantis nevaikščioti:

Nes vaikštant nuo įspaustose vietose bitumas toks kaip ir pabyra ar pasišiaušia ir lieka tokie štai pėdsakai:

 Iš arti:

Nieko baisaus, to tikrai nesimato žiūrint į namo stogą, tačiau norisi kad viskas būtų gražu kol nauja :)

Na o mano šiandienos, o tiksliau šios vasaros pasiekimas - aš ryžausi užsiropšti ant stogo ir net pavaikščioti po jį. Dukart :) Tie, kas turi tikrą aukščio fobiją, supras, kitiems sunku įvertinti šį mano ryžtą. Pratinimasis pire aukščio vyko palaipsniui - tai ant kopėčių užsilipdavau, tai jau vėliau ant pastolių atsistodavau, tuomet ant pavėsinės stogo pavyko pasėdėti, o šiandien - ant namo stogo. Jausmas fantastiškas. Va, linkėjimai :)

Žolinių proga - puokštė iš prieskonių

Darbuojamės toliau, žolinių ilgasis savaitgalis labai laiku pasitaikė - tikiuosi, kad iš esmės pasistūmėsiu su klinkerio klijavimu pavėsinėje.

Bet ne tik darbus dirbame, gera būti gamtoje, tai grybų kokių rasti, tai iš savo daržovių ką nors pasigaminti. Va kokia puokštė žolinių proga - iš mėtų, anyžinių lofantų, ridikelių žiedų, krapų, laukinių ramunėlių, bazilikų ir dobilų :)

Na o užėjęs lietus čia kurią dieną įkvėpė tėtį padaryti iš padėklo iš po Katepal čerpelių stalą. Pagaliau yra kur atsisėsti, o ir atrodo tikrai labai gerai!

Šiandien dar ir tokį svarbų dalyką, kaip širdutės formos skylutę ant lauko wc durų išpjovėm :)

Na ir šiandien pabaigtas dar vienas šlaitas kloti bituminėmis čerpelėmis. Viso galima sakyti 5 šlaitai, tačiau pagal plotą du apdengti sudaro daugiau kaip pusę stogo ploto. Tiesa, pro medžius neišeina nufotografuoti, o iš arti - šis šlaitas per plokščias, tai vat iš toliau - štai:

Ar verta man langus įsistatyti prieš žiemą...

Suku galvą, ar verta skubėti su langų įstatymu...

Juos įsistatyti labai norisi - tiesiog emociškai "uždaryti dėžutę". Dar vienas pliusas, kad tuomet galima ką nors pasidėti name, kokias nors medžiagas (nors tiesą sakant nelabi yra ką kol kas), na ir galiausiai jeigu sumąstytume apšiltinti stogą - tai galima būtų daryti - būtų įmanomas darbas viduje kai lauke šalta.

Tačiau:

langus gali pasirodo pavogti net ir įstatytus
langus gali išmušti - namelis stovi "be priežiūros"
(suprantu, kad galima signalizaciją įstatyti ir apsidrausti, na bet vis dėl to...)
Jeigu statyčiau langus dabar, reikėtų įsistatyti ir duris. Tuomet greičiausiai tektų statyti plastikines įėjimo duris (medinių tokiame etape nestatysi - išbrinks nuo drėgmės, o šarvo durys nepadoriai brangios)

Kadangi sienų tinkavimas ir grindų betonavimas bus atliekami tik kitąmet, o tai darbai, kurie ypatingai daug drėgmės namelyje iššauks, tai vat klausimas, ar dera akmens vata šiltinti stogą iki to. Vata prisiurbusi drėgmes praranda savo savybes. Aišku, dedama plėvelė, tačiau ar tokioj stadijoj viskas būtų ok...Skambinsiu matyt į kokį Paroc ir bandysiu aiškintis.

Gal būtų protinga neskubėti ir tiesiog plėvele uždengti langų ir durų angas, ir tik kitąmet, jau užbetonavus grindis griebtis langų ir durų...Nors žinoma, uždaros patalpos yra didelis privalumas, bent jau būtų kur atvažiuoti žiemą :)

Dabar statybų pro medžių lapus nuo kelio nė nesimato, tuo labai džiaugiuosi. Tačiau artėjant žiemai beržai nupliks, ir pro pušis puikiai matysis, jog vyksta statybos. O tai gal ir vilioja kai ką...

Taigi mąstau...

Elektra pavėsineje - yra!

Elektra pavėsinėje - labai ilgai svajotas reikalas. Ir žinoma, niekada nebūčiau pagalvojus, kad tai toks rimtas reikalas. Jau vien dėl to, kad tam, jog pavėsinėje nesikuklinant galima būtų pajungti ir elekrinį virdulį, ir kokį pečiuką - orkaitę, reikėjo rimto laido. O laidas tas ilgas velnias, nuo namo reikėjo rausti net 40 m...

Taigi pražioje išraustas nuo namo iki pavėsinės laidui patiesti griovį, na apie tai jau rašiau. Tuomet prieš tiesiant pavėsinėje grindis kabelis pravestas iki vienos sienutės, o tuomet taip pat žemėje pratiestas laidas tarp dvieju pavėsinės sienelių.

Nutarta, jog viso reikia 1 jungiklio (dvigubo, dviems lemputems) ir 4 rozečių - po dvi skirtingose sienelėse, kad būtų patogu bet kur pasijungti.

Ką gi, o tam, kad tas rozetes įrengti sienelėse - taigi reikia nemažas skyles pragręžti. Tam buvo nupirktas štai toks baisus dalykas - mūro freza ir adapteris rozečių skylutėms gręžti.

Ir kantriai sukandus dantis ir būtinai užsidėjus ausines gręžti - silikatines plytas kiaurai pragręžti - oi yra ką veikti:

Va kokios, vienoj sienutėj dvi, kitoj - trys:

Kabelikas prakišamas iš apačios į skylutes - patogu, nes sienutė tuščiavidurė:

O baltas laidas - jis jungia vieną sienutę su kita:

Tuomet įstatomi štai tokie "nežinau kaip vadinasi" :) ir prakišami laidukai

Apdėjom koše - ta pačia, kuria klijuoju klinkerį:

O štai po paros išdžiuvę jau:

Tuomet apklijuoju kaip moku klinkerio gabaliukais, ir jau tuomet pajungiama tai, kas panašėja į rozetes ir jungiklius:

Tiesa, visos rozetės - su įžeminimu. Įjungiam arbatinuką - veikia!

 

Pajungiam lemputes - jos bus dviejose vietose: šalia židinio ir toj vietoj, kur bus stalas:

Teiravausi, ar būtini pavėsinėje tik laukui skirti šviestuvai, tai berods nebūtinai, nes tai po stogu. Taigi pasirinkimo laisvė didesnė.

Taigi elektros ir šviesos atsiradimo pavėsinėje biudžetas:

- Laidai, 4 rozetės ir jungiklis - 297

- Mūro freza ir adapteris skylėms rozečių gręžti - 40

- Patronai, laidas, lemputės, varžtai, kištukas - 24

- Elektrikas - 50

- Griovio iškasimas kastuvu - 40

  Viso: 451 Lt

Tiesa, grindys pavėsinėje jau baigtos sudėti, dar iš šonų apkalta lentomis, kad atrodytų išbaigtai:

O maumedžio lentų liko... Užsakėme ne 27, o 30 kv.m. - galvojome, kad iš tos V kategorijos teks kai ką atmesti. Bet kadangi tos lentos labai neblogos pasitaikė, ir dar kvadratinį metrą sudaro tarpeliai tarp lentų - tai likusias lentas išnaudosime pavėsinės baldams pagaminti - sukalsime stalą ir suolus. Štai taip!

Kokią stogo dangą pasirinkti

Va kaip tik naujausias straipsniukas apie tai, kokią stogo dangą pasirinki . Išvada - idealios dangos nėra :)

Dėl brangumo - manau, tie, kurie statosi patys, turėtų skaičiuoti dvi versijas: 1) kiek kainuoja jeigu dengia samdyti stogdengiai 2) kiek kainuoja jeigu pats darai - o pastaruoju atveju vertinčiau dar du kriterijus: a) kiek pats lengvai (be patirties)  gali imtis šio darbo / sudėtingumas; b) vat dar įdomus rodiklis - atraižos / likučiai, nes tai gali kiek pakoreguoti kvadarto kaina, na bet ne itin smarkiai.

Bet kokiu atveju pačiam dengti stogą tikrai nėra lengva - ne tiek pačią dangą, kiek išsiaiškinti įvairiausius niuansus. Pačios stogo dangos dengimas yra jau tiesiog kruopštus ir kantrus darbas.

Kitavertus stogdengiai ne visuomet laikosi griežtai instrukcijų, bet ko jie nepadarė, ir kur pataupė savo laiko - jūs nesužinosite. Sakykim, bituminių čerpelių atveju jie dažnai netepa kraštuose mastikos, o juk reikia. Mūsų stogas pradėtas dengti išgyveno baisų škvalą, bet atlaikė! Nes kai pats sau darai - gal ir pernelyg daug baimindamasis, kad tikrai viskas būtų taip, kaip reikia - tai dengdamas stogą už niolika tūkstančių neateina mintis pataupyti mastikos už keliasdešimt litų, bet žinoma sugaišti šiek tiek daugiau laiko.

Dar radau straipsniuką:
Stogo dangų rikiuotė pagal kainą, išvaizdą, amžių

Didysis šlaitas uždengtas, o tai trečdalis stogo!

Stogas pradėtas dengti iš tos pusės, kur didžiausias plotas - beveik 90 kv m, o tai beveik trečdalis viso stogo ploto. Dengiant šį šlaitą buvo ir 35 laipsniai karščio, ir škvalo, na stipraus lietaus jau galima neminėti - tai jau net nuobodu palyginus... Bet viskas rodos baigėsi laimingai. Tęsėsi darbas kokias geras 5 dienas, dengė tėtis ir kelias dienas jam padėjo iš kaimo paauglys - tiesiog iš apačios atnešti bituminių čerpių lakštų - atgabenti jas ant stogo.

Patarimas - labai sunku pliekiant saulei dėti bitumą - viskas limpa, pataisyti nepatogu, geriausia temperatūra klojimui - iki 25 laipsnių. Taigi karščiausia metų diena - rugpjūčio 8 diena - buvo praleista, nes patikėkit ant bituminio stogo tai jau net ne 35, o kokie 45 maždaug atrodo.

Šiaip viskas labai aiškiai yra išaiškinta filmuke, taigi aš prabėgom. Pirmiausia dedama pradinė juosta, apačioje:

O po to dedamos čerpelės. Labai svarbu, kad pačioje pradžioje viskas būtų super lygu, nes po to tiesiog viena ant kitos klojasi. Taigi kad būtų lygu - įtempiama virvutė:

Dar vienas patogumas - mastikos kibirėlius reikėtų turėti DU vienu metu ant stogo - skirtinguose kraštuose, kad nenešioti, tikrai pagreitina ir papatogina darbą.

Na ir dėliojamos čerpelės, kiekvienas lakštas sulaukia keturių vinių. Vinys tokio ilgio, kad pereina kiaurai ir bitumą, ir OSB plokštę. Na, reikia dar susigaudyti rašte, bet berods tėtis puikiai susigaudė, va gražiai kaip:

Dėl karščio - bitumas labai jautrus tam reikalui, štai - kur ką įspaudi, tai vat ir įspaudas lieka, taigi reikalauja šis dalykas švelnumo:

Dengė dengė, ir priėjo prie kamino. Kaminui suėjo labai daug mastikos, čia jos reikia nepagailėti tikrai. Panaudota pintari juosta. Štai iš įvairių kampų, iš apačios ir iš viršaus kamino aplipinimas:

 

Belieka apskardinti šį kaminą. Kitą savaitę jau laukiu skardininko. Skardininkas apžiūrėjęs kaminą pagyrė, kad labai jau puikiai viskas padaryta su kaminu.

O čia toli ten kyšo ventiliaciniam kaminėliui įdėtas pagrindas.

Kol kas kaminėlio dar nedėjo, kadangi išpjovė skylutę tik OSB, o difuzinės plėvelėj - nebe. Po to.

Ką gi. Kol kas atrodo stogas puikiai, gražiai, jokių nelygumų ar išsikišimų nesimato.

O čia tėtis po karštos darbo savaitės, kritiškai apžiūri baigtą šlaitą, iš kaimynų lauko:

Tas laukas turėjo būtų grikių, bet labiau panašus į piktžolių - nuožmios kovos grikiai neatlaikė :)