Lietaus vandens nuvedimas taupiai

Šiandien pirmas griaustinis griaudėjo, tai ta proga apie lietaus reikalus. Kadangi peržiemojo ir viskas veikia, tai pats laikas jau. Kurį laiką lietvamzdžiais vanduo nutekėdavo į laikinus lovelius kurie vandenį nukreipdavo kiek toliau nuo namo. Atėjo laikas paslėpti viską po žeme. Pirkti lietaus vandens šulinėlius pasirodė pernelyg brangus malonumas, ir surizikavome tiesiog viską padaryti itin paprastu būdu - vamzdžiai į žemę.

Turiu pasakyti, kad sprendimai priklauso nuo labai daug faktorių. Jeigu sakykim gruntas toks, kad kiek giliau yra smėlis - tai užkasa žmonės didelę bačką be dugno, ir surenka lietaus vandenį į ta bačką, o iš jos vanduo sunkiasi į smėlį. Pas mane smėlis prasideda tik 4 m gylyje, deja. Tačiau pas mane sodyba ir šalia mano sklypo visai netoli namo - tiesiog ariamas laukas. Taigi stogo lietaus vandenį nusprendėme tiesiog nuvesti prie sklypo ribos, o ten vanduo išsilieja ir susigeria į dirvožemį. Tokia galimybė yra, nes tai niekam nekliudo, kaimynui tas sprendimas gyvenimo nė kiek negadina.

Iš viso lietvamzdžių yra penki. Vienas jų surenka lietaus vandenį daržui. Dar vienam sprendimo nepritaikėme, tai bus vėliau. O štai likusiems trims štai toks sprendimas.

Tolimiausias vamzdis eina beveik nuo terasos.

 



Jis pasisliapia gėlyne, o betonuojant gėlyną savo laiku nepamiršome užkasti tinkamai vamzdį. Kyšojo sau toks tiesiog vamzdukas:



 

Sujungus su lietvamzdžiu tiesiog, paprastai, atrodo tvarkingai:

 

 

 

Nuo gėlyno kasame griovį ir tiesiame vamzdį link kito namo kampo:

 



 

Vamzdžiai, kurių diametras 75 mm, perėjimų, trišakių, lenktų alkūnių pagalba jungiami su latesnio diametro - 110 mm magistraliniu vamzdžiu:

 

 

Einam toliau prie trečiojo kampo / lietvamzdžio ir tokiu pat principu pajungiama į pagrindinį vamzdį:

  

 

Nuolydis maždaug po 1 - 2 cm vienam metrui. Po vamzdžiu būtinai reikia smėlio, patrombuoti ir nemažai - kad žiemos metu žemė labai neiškilnotų to vamzdžio:



Nuvingiuoja vamzdis su nuolydžio aplenkdamas gudobelę link slypo krašto, viso keliolika metrų:

Gale paruošiame gražiai duobę, išklojame akmenimis:

O štai ir vamzdis:

 

Tikriname ar veikia - toli iš kito krašto pilam vandenį, atiteka puikiai:

 



Viską užkasame ir paslepiame. Ši duobė su akmenukais yra mano sklypo ribose. Jeigu išsilieja, tai nureka į žemiau esantį ariamą ir nelabai jau prižiūrimą lauką, susigeria labai greitai, balos netelkšo:

 

 

Na o lietvamzdžiai štai taip namo kampuose atrodo:

 

 

Užkasama viskas, o šiemet gal pavyks cokolį sutvarkyti - ketinu tamsiai pilku klinkeriu apklijuoti, na ir nuogrindas padaryti.

 



 

Biudžetas nesiekė nė 50 eur, vamzdžius visokius supirkome su nuolaidom. Taigi gavosi nepadoriai pigiai viskas. Po žiemos veikia, tikiuosi ir veiks. Ačiū tėčiui už išradingumą!

 

P.S. Aš niekur nedingau. Tiklaraščio neužleidau, tiesiog trečias mėnuo kantriai dažau sienas, kurių plotas kokie 500 m2... na bet tuoj tuoj pasibaigs ir šis darbelis.

 

Daržas

Anksčiau buvo taip: pasodinu agurkų ir palieku augti. Ir užaugdavo. Patys. Viskas paprasta. Kad taip jie pas mane smagiai neprižiūrimi augdavo, tai tiesiog pasisekė, na dar proto užteko sodinant žemę su kompostu sumaišyti. O jeigu rimtai, tai daržininkystė yra toli gražu ne fizinių, bet protinių pajėgumų reikalaujantis dalykas. Reikia labai gerai viską susiplanuoti, apgalvoti, numatyti, net nusibraižyti.

Daržo istorija susidėjo iš kelių rimtų dalykų: vandens bačkos, pakeltų lysvių ir žemės.

Galiu tik pasidžiaugti, kad vietos pas mane daug, ir be vargo atsirado saulėta vietelė šiltnamiui ir lysvėms, kurių suplanavau net 15 (dvi iš jų mažutės, po pusę).  Prieš tai teko žemę išlyginti, štai paruošta teritorija:

Vandens bačka

Tiesą sakant jų prireikė dviejų. Viena - užkasta į žemę:

Kita - aukštai iškelta, iš jos ir laistomas daržas, kai lietaus pritrūksta:

Bačka ant rimto karkaso rimtai įbetonuota:

pasislėpusi pušynėlyje, nesimato jos net ten, tai vaizdo negadina.

Principas toks: nuo namo stogo vieno šlaito surenkamas lietaus vanduo keliauja į užkastą žemėje bačką. Vienas lietvamzdis eina į žemėje užkastą vamzdį:

Čia taip lietvamzdis sujungtas paprasčiausiu būdu: 

Ir taip link užkastos žemėje bačkos. Aplink ir po apačios ir aplink smėliukas, kad mažiau judintų gruntas, kai šals:

Bačka kuri žemėje - ji būtinai visą laiką turi būti užpildyta vandeniu. 

ji turi būti pilna vandens, kad jos nesuspaustų šąlantis gruntas. Jeigu bačka užkasta žemėje, žemė šaldama bačką spaudžia iš išorės. O vanduo esantis bačkoje, sušalęs į ledą, priešinasi išorės spaudimui. Tokiu būdu bačka per šalčiausią žiemą išlieka sveikut-sveikutėlė. Tokiu pačiu principu statomi maži lauko baseinai (žiemai užpildomi vandeniu).

Vasarą irgi turi būti visuomet pilna. Jeigu ji tuščia - tuomet geram lietuj nulijus, vanduo sunkiasi iš išorės ir spaudžia bačką. Taip ir įvyko: radome visą deformuotą, gerai kad neįskilo. Tai labai svarbu pirmaisiais metais, kol dar nesusigulėjęs aplink bačką gruntas (jis ten minkštutis, nes užpiltas tiesiog įsodinus bačką į iškastą duobę, nesusitrombavęs)

Į bačką įleistas drenažinis (purvino vandens) siurblys su plūde (Jo mums nereikėjo pirkti, nes jį pirkome kai darėmė pamatus ir reikėjo iš išgręžtų poliams duobių vandenį siurbti). 

Kai bačkoje vandens lygis pakyla (po lietaus), plūdė pasikelia - tuomet automatiškai įsijungia siurblys. Siurblys pumpuoja vandenį į kitą, aukštai pastatytą bačką. Kai vandens lygis bačkoje nukrenta, plūdė nusileidžia ir išjungia siurblį. 

Bačkos, iš kurios laistomas daržas, dugnas maždaug 2,3 m aukštyje. 

Taigi laistymo sistema įrengta. Norėjom laistyti viską šiltu pilnu mineralų lietaus vandeniu, tačiau nutiko baisi sausra. Todėl pildydavome bačkas gręžinio vandeniu, stengdavomės, kad jis įšiltų bent kiek bačkoje. Be šios sistemos derliaus praeitą vasarą neturėtume. Vandens srovė iš tokios sistemos nėra stipri, laistosi viskas pamažu, švelniai, taip kaip augalams ir patinka. Patartina šlango gale įtaisyti kokį ilgesnį vamzdelį, kad patogiai stovint laistyti galima būtų, su kraniuku.

Pakeltos lysvės

Nusprendžiau, kad darže bus pakeltos lysvės. Geltono karučio kursuose pasakojo, kad sąvoka "pakeltos" yra labai plati - nuo šiek tiek pakeltų iki įrengtų beveik 90 cm aukštyje, kad išvis lankstytis nereikėtų :) Mano atveju aukštis 22 cm (sujungtos 10 ir 12 cm pušinės lentos). Ilgis 3 m, plotis 1 m. 

Medis padengiamas saulėgrąžų aliejumi, kad tarnautų ilgiau:

Tarpų tarp lysvių norėjau didelių, jie po metrą: ir patogiau darže sukiotis, ne ankšta, ir karutis kuris gan platus, laisvai pravažiuoja.

Į visas lysves paklotas tinkliukas nuo kurmių. Rizika kad kurmiams nesant - įsiveis kurkliai, bet gi nebūtinai, pagyvensim pamatysim, Kurklių  dar nesu pastebėjusi, o štai kurmiai tai siutina, jų pas mane baisinga daugybė. O štai pavyzdys, kas nutinka, kai kurmis atsiremia į tinkliuką: jis pabaksnoja nosimi jį ir apsisuka atgal nieko nepešęs, belieka tunelio pėdsakas:

Žemė ir derlius

Žemę daržui aš nusipirkau. Iš pradžių buvau sutarusi nusipirkti žemę maišytą su kompostu, bet po ilgos istorijos nepavyko ir teko skubiai ieškoti tiesiog žemės. Žinot, kaip būna kai perki žemę telefonu - NIEKO apie ją nežinai. Tėtis nuvažiavo pasižiūrėti iš kurios vietos ją kasa, bet gi negali būti tikras kad būtent ją tau atveš. Bet kito kelio kaip rizikuoti, nėra, taigi atvežta žemė:

Ir supilta į lysves. Na ir pasėjau - pasodinau savo aš karalystę. Galiu iškart pasidžiaugti - tikrai patogios tos pakeltos lysvės.

Pradžioje atrodo viskas nedrąsiai;

Štai patogus įrengimas žirnių lysvei: pritaisomi iš abiejų galų bruseliai, įtempiamos virvutės - patogus labai dalykas, ir žirniai sėkmingai augdami kopia:

O čia nuo angliškų daržų versijų pamačiau kaip vijoklines šparagines pupeles sodinti, su tokiais strypeliais:

Štai užaugusios kaip jos nuostabai atrodo ir visą daržą puošia:

Puošia ir visokios gėlės: medetkos, serenčiai. Gėlės atbaido nuo daržovių kenkėjus įvairius. 

Apie augalų derinimą ir vienas kitam daroma gerą įtaką (arba atvirkščiai) sužinojau modernaus daržo kursuose. Jau nekartą esu pasigyrusi, kad juos lankiau, bet darkart nepatingėsiu parekomenduoti Geltoną karutį , nes man pradedančiai jie labai padėjo. Teko su tėčiu ties daug kuo to pasekoje pasiginčyti, nes jis kai kurios dalykus praktikavo kitaip.

Padarėm klaidą - nenaudojom visiškai komposto, ir agurkų neuvo. Na buvo... keletas :) Žinau kad apylinkėse niekas agurkų neturėjo, bet agurkams kompostas yra būtinas. Iš tiesų tai buvo savotiškas būdas patikrinti ar apskritai atvežta žemė derlinga, tai galiu pasidžiaugti, kad tikrai taip, nes daug kas sėkmingai užaugo, apart agurkų ir...špinatų hm...

Kažkas augo darže:

O kažkas augo šalia daržo, irgi neblogai :)

Rudenį nuimamas šiltnamio stogas; užsėti lysvių garstyčiomis, kad šios papildytų dirvožemį naudingomis medžiagomis aš...ne nespėjau, aš garstyčių sėklų niekur niekaip neradau Vilniuje :(

Žiemą kai buvo sniego daržas miega labai saldžiai:

Ką aš sėsiu ir ko ne:

Nusprendžiau visgi neauginti braškių kol kas. Nusipirksiu kelis kartus pavalgyti šviežių sezono metu. Tai pat norėjau pasodinti smidrų, bet pagalvojau, kad jų irgi kelis kartus šviežių sezono metu galima nusipirkti.

Na o kas buvo ir bus: ridikėliai, salotas, krapai, petražolės, špinatai, rukola, burokėliai, morkos, agurkai, cukinijos, moliūgai, šparaginės pupelės, žirniai, svogūnai, česnakai. Lysvė su arbatžolėm ir prieskoniais, kas dažniausiai daugiamečiai: šalavijas, raudonėlis, levanda (beje, pati sudaiginau, pasodinau, sėkmingiau auga), mairūnas, čiobreliai, laiškiniai česnakai, mėtos, rozmarinai, melisa, bazilikas, pankoliai.

Ir labai labai pasodinti saulėgrąžų! Dar nė karto jų neauginau, bet jos man toks žavus vasaros simbolis - tikiuosi būtinai šiemet jos bus. Žinoma bus ir pomidorų su paprika. Šiltnamyje. Nors man labai knieti pomidorus pabandyti kelis užsiauginti ir lauke.

Labai trūksta mano daržui komposto dėžių. Ir reikėtų lapų humosui rinkti sutaisyti vietelę. Dar būtu labai pravartu turėti darbastalį, o šis galėtų būti po pergole, kuri apsodinta kokiais vijokliais. Ir vabzdžių viešbučio reikės. Bet ne viskas iš karto, po truputį.

Facebook

Kartais pamatau kokį įdomų dalyką ir spirgu pasidalinti idėja ar šiaip nuotaika. Nerašinėsi gi čia į blog'ą tokių nesamonių :) Todėl sukūriau Facebooko paskyrą GYVENIMAS SODYBOJE, tai jeigu norite, junkitės, pablevyzgosim nereikšmingom temom ;)


https://www.facebook.com/gyvenimassodyboje/

 

Kėkaukos

Pats laikas grąžinti nuostabius unikalius lietuviškus žodžius. Kėkaukos. Aukštaičiai taip vadino sūpuokles, sūpynes. Sunku surasti net žodžio reikšmę visažinančiame internete - toks užmirštas ir veik archaiškas šis yra... Tačiau manyčiau jog kėkaukomis absoliučiai legaliai galima būtų vadinti terasoje ar kieme įrengtas prašmatnias sūpuokles, kurios labiau primena sofą - tik ji kabo...ore :)

Kaip visuome, pinterest galima rasti daug įkvepiančių pavyzdžių, ir susiprojektuoti kažką panašaus sau (būtent taip atsirado ir lauko dušas).  Terasa su kėkaukom yra svajonių svajonė, ir balkių terasoje man labai reikėjo būtent dėl tokių štai sodybos malonumų. Guli sau, siūbuoji, ir veiki "nieko". Na arba skaitai. Na o kas turi vaikučių tai net nekyla abejonių kad tai būtų pats geidžiamiausias namų kampelis vasaros metu :)

Kol kas pavyzdžiai, kurie žavi, o link vasaros laukite ir mūsų sumeistrautų kėkaukų. Visų pirma nuotrauka tokių, kurios yra tai, ką kopijuoti ketinama, nes labai jau būtent tokias matau savo terasoje:

Būna visokių, kad ir iš palečių suręstų, taigi visokie kitokie pavyzdžiai, kuriuos tikrai verta būtų sumeistrauti:

Tai, ką kaip pavyzdį projektui naudojome, nes matosi gražiai kaip iš šono viskas atrodo yra šis:

O tokiam ir balkių nereikia, tiesiog statose terasoje ar net pievoje ir sūpuojatės :)

Tokio nuostabaus dalyko kaina priklausys tik nuo jūsų fantazijos, noriu pasakyti - nebrangiai. O dabar prisiminkime kiek kainuoja visokie lauko baldai terasoms... O kėkaukos - labai nebrangus, originalus ir nuostabus daiktas. Po truputį pradedu labai laukti vasaros ;)

Apvalus stalas ir pintas šviestuvas virš jo

Apvalus stalas - viena didžiausių svajonių :) Labai gražiai, lengvai ir šiuolaikiškai atrodo stačiakampiai, tačiau apvalus turi be galo didelį privalumą - neralus jausmas prie tokio susėdus - visus matai ir be galo jauku. Dėl šito jaukumo ir noriu valgomajame apvalaus gražuolio. Štai tokio panašaus :

Daug klausimų, minčių ir idėjų kyla mastant apie lietuvišką interjerą, todėl po truputį rašysiu apie tai, su kuo jis man asocijuojasi, o laikui bėgant pamatysime ar man pavyks kas nors. Skaitant komentarus apie tą lietuvišką interjerą beveik jau pradėjau gailėtis, kad pas mane nėra koklinio pečiaus :)

Kalbant apie stalą - mano galva didelis stalas visai šeimynai ir draugams susėsti yra svarbus atributas. Ir dėl to, kad labai svarbu šeima, visiems kartu susėti ar sekmadienio pusryčių, ar kasdienės vakarienės, na arba bent kelis kartus per savaitę bet būtinai kartu. Taip pat tai atspindi ir mūsų svetingumą - užsukusį bičiulį ar gimines neišleisim nepasiūlę užkąsti ar bent kavos išgerti. Pasėdėti paplepėti pasišnekučiuoti mes mėgstam, ir pavalgyti skaniai taip pat. Taigi didelis stalas yra gyvybiškai svarbus, nusprendžiau aš, lietuviškuose namuose :) Ir be galo malonu jeigu jis medžio masyvo - čia jau tikrų tikriausia prabanga. Vienur prabanga paauksuoti - inkrustuoti elementai, lietuviui prabanga - ąžuolinis stalas.

Grįžtu iš svajonių ir skubu pasigirti, kad įsigijau pirmą interjeto elementą - pintą rankų darbo šviestuvą. Iš IKEA, štai tokį:

Jis didžiuuulis ir labai tiks virš apvalaus stalo :) Jaučiu silpnybę gražiems pintiems daiktams, todėl neatsilaikiau ir nusipirkau jau dabar chi chi chi :) 

60 euriuku hm...