Šiltnamis

Šiltnamio reikėjo nebrangaus ir ilgamečio. Būna kad šiltnamį padaro nešiojamą, perstato kasmet vis į kitą vietą kad žemė "šviežia" būtų. Tačiau pasirinkome kiek kitokį variantą - šiltnamį su kasmet keičiamu stogu: rudenį nuimama stogo plėvelė, ir šiltnamio žemė atsigauna nuo lietaus ir sniego, o pavasarį stogas vėl uždengiamas - vieną sezoną atlaiko ir pati pigiausia plėvelė. Užtat visas šiltnamis - iš armuotos plėvelės, kuri tarnauja ilgus metus. Teisingai viska sutvirtintus ir numačius :)

Štai kokia šio daržo architektūros šedevro istorija...

Šiltnamį nusprendžiau daryti erdvų,  kad būtų malonu ir patogu ten darbuotis. Ilgis truputį mažiau nei 6 m, plotis 3 metrai. Aukštis: šonai - 1,6 m, kraigas gavosi maždaug 2,3 m aukštyje.
Išbetonuojami pamatėliai, skylutė apie 70 cm gylio,  užbetonuojama ir įstatomas sriegis su plokštele. Patikslinu: ta plokštelė - tai poveržlė, o po ja yra dar veržlė. Tokiu būdu kai ant to sriegio pastatysite bruselį (jame skylutė tam išgręžiama) - tai aukštį galima reguliuoti veržlės pagalba.

Po pamatėlį maždaug kas metrą -, nes ant kiekvieno to pamatėlio bus po vertikalų bruselį. Svarbiausia čia tai, kad mediniai bruseliai visiškai nesiliečia su žeme, jie kaip ir "kabo" ant tų sriegių.

Taigi bruseliai laikosi ant šių sriegių, apačioje juosia lentos sudarydamos žiedą, viršuje tas pat. Kas svarbu šiltamyje ir ko išmokau Geltono karučio kursuose - būtinai reikia padaryti orlaides abiejuose šiltnamio galuose. Tai buvo naujiena ir tėčiui, kuris tikrai ne vieną šilnamį yra pastatęs, bet pripažino, kad tikrai labai geras ir teisingas sprendimas vėdinti šilnamį. Šaltos oro masės visuomet juda apačia, ir geriau turėti orlaidę viršuje, kur oras šiltesnis. O abiejuose pusėse orlaidės leidžia ženkliai geriau šiltnamį ventiliuoti. Štai kokie gavosi griaučiai:

Dar svarbus momentas: ant bruselių tvirtinamos dar tokios siauros "lentutės" - nuotraukoje įsižiūrėjus matosi. Tai tam, kad plėvelė tvirtintųsi ne tiesiai ant bruselių, o prie tų lentučių (jos iki 2 cm) - viskas daroma taip, kad bruseliai nesiliestų su plėvele ir tarnautų kuo ilgiau. Siaurą lentutę nuplėšti ir naują prikalti yra smulkmena, bruseliai jeigu sugestų, jau reikėtų kapitalinio remonto.

Šilntamio lysvės yra pakeltos: ir dėl patogumo, ir dėl ilgaamžiškumo. Čia svarbus paveiksliukas, nes jame matosi, kad pakeltos lysvės nesiliečia su šiltnamio karkasu. Yra oro tarpas, ir tai svarbu, nes kai lysvė ir jos žemė nesusiliečia su šilntamio mediena, tai ši nepūna. Taip ženkliai prailgėja medienos tarnavimo laikas.

Tarpo tarp lysvių aš norėjau plataus, kad būtų neankšta sukiotis ir su visokiais kibirais ar dėžėm žaistis.

Iš tiesų tai šiltnamis ne mano, o tėčio karalystė, aš čia labiau vaidinu pomidorų valgytojos vaidmenį, o tėtis jau puoselėja ir prižiūri. Mano karalystė - daržas po atviru dangumi. 

Taigi karkasas iš toli:

Tiesą pasakius, pakeltų lysvių dalį, kuri žemėje, ištepėme aliejumi, kad prailgintume tarnavimą. Tiesios saulėgražų aliejus berods, o gal net ne saulėgrąžų, na pigiausias kažkoks:

Šiltnamio sienos aptraukiamos armuota plėvele, atrodo labai tvarkingai:

Ta plėvelė tvirtinama bruseliais:

Apačioje plėvelės reikia kiek palikti kad galima būtų užpilti ir prispausti ją žeme:

O tuomet jau pačioje pabaigoje tvirtinama stogo plėvelė, kuri plona ir pigi, nes skirrta tik vieneriems metams. Plėvelę svarbu uždėti saulėtą dieną, kad ji būtų įsitempusi kiek įmanoma labiau: atšalus orui ji atsilaisvina, ir visai nesinori kad plėvesuotų ir būtų be reikalo vėjo kedenama:

Jau ko ko o kurmių gyvena mano žemėj milijonas, ir jie kažkokie hiper-aktyvūs. Todėl lysvių apačioje prieš pilant į jas žemę, padėjom tinklelį nuo kurmių:

Lysvės paruoštos:

Šilnamio durys susidaro iš durų ir orlaidėss, galima atidaryti iškart abi, arba tik orlaidę (tokia pat orlaidė ir priešingame šilntamio gale):

Laikosi atviros ant tokių vat kablių:

Paprastutis uždarymas:

Sodiname pomidorus ir pipirus...

Sulaukiame kol užauga...

Žali pomidorai...

....pradeda raudonuoti, na arba geltonuoti jeigu jie skanieji geltonieji..

Renkame, valgome, ir kadangi jų daug, daliname draugams miestiečiams, alkaniems tikrų pomidorų kurie skanūs ir kvepia tikrais pomidorais, na ir dar ekologiški :)

Pipirai:

Ateina ruduo, ir stogą nuimame, kad žemė gautų visų rudens ir žiemos kritulių bei visas šiltnamis vėdintųsi:

Na o žiemą jis atrodo taip :)

Užsnigta žemė pavasarį bus atsigavusi:

Tobulai tvarkyti daržo ir šiltnamio nebuvo daug laiko dėl statybų rūpesčių, bet tikiuosi šiais metais jau pasitaisyti. Kažkada rašiau apie daržą ir mano mokslus apie tai, tai galiu patarti, kad dabar būtų idealus laikas į tuos kursus kaip tik nueiti. Aš tuose kursuose buvau rudenį, o vat jeigu prieš pavasarį nueisit, tai viskas liks šviežia atminty, nes man teko užrašus traukti ir prisiminti daug ką, o čia iškart po kursų beveik kad ir į daržą, na arba sėti daigus :)

Dabar gi belieka svajoti apie naminius pomidorus... mmm :)

Armuotos plėvelės prireikė 40 kv (4 x 10 m), kainavo apie 60 eur
Pirkom vertikalius bruselius, visa kita mediena - iš turimų statybų likučių.
Dar visokie sriegiai (jų bet kuriuose senukuose, makvežoj ar ermitaže būna, pigiau pirkti ilgus ir tiesiog supjaustyti)
Skaičiuoju kad man kainavo šiltnamis apie 90 - 100 eur, neskaičiuojant pakeltų lysvių medienos ir žemės (nes žemę daržo pakeltom lysvėm ir šiltnamiui pirkausi / vežiausi).

Jeigu nebūtų medienos likučių, manyčiau dar pridėti kokius 20 eur reikėtų (šiaip skaičiuoti reikia kad medienos kubas apie 175 eur kainuoja).

Planuojam 2016

Sukako keturi metai kaip rašau šį savo blogą :) Per tuos metus parašiau 313 įrašų, šis - 314, taigi... nieko sau! Pirmas mano įrašas lygiai prieš metus ir vieną dieną - čia, o dabar mastau ar toli nutolau nuo pradinės idėjos - koks turėtų būti namas, kaip visa tai vyks. Toli nenuklydau, o statybų procesas, kuris lėtas, teikia malonumą, tiesa, dažnai su nemažo streso ir nuovargio dozėmis. Vienas nuklydimas nuo pradinės koncepcijos yra - ir tai noras padaryti geriau bei tobuliau, kai pradžioje galvojau kad bus super paprasta viskas. Kalbu apie tai, kad ir langų užsinorėjau ne baltų, o medžio spalvos, nes taip gražiau; šildymas ne kieto kuro katilas, o oras - vanduo, nes taip komfortiškiau, na ir taip toliau... Visgi tos nuolaidos grožio ir komforto vardan yra negausios, daug sprendimų pasukus galvą ir įdėjus savo darbo leido sutaupyti labai nemažai. Esu laiminga, kad ryžausi statytis užmiesčio sodybą, nes čia tikrai kvepia žolė ir tikrai geras apetitas ;)

Ką gi, o dabar planas naujai prasidėjusiems metams, kuris yra labai optimistinis, bet įmanomas:

1. Nuleidžiamos virtuvės lubos iš gipso (jas reikia sumontuoti ir išglaistyti prieš dažymo darbus)
2. Lovos į visus kambarius (kodėl? o todėl, kad viename kambaryje tėtis įsirengė dirbtuves ir kol tai yra, gali padaryti tas lovas iš medienos. Po to dirbtuvių neliks, nes reikės kambarį išdažyti ir t.t.)
3. Įrengti ilguosius balkius svetainėje
4. Įrengti balkius keliuose kituose kambariukuose (pagalvojom, o kodėl ir kitur negalėtų būti balkių?)
5. Vidaus sienų dažymas. Bandysim savo jėgom...
6. Lubos. Jos bus medinės, greičiausiai iš juodalksnio. Didžiulis darbas tėčiui...
7. Išklijuoti sienos fragmentą (kuris už krosnelės) klinkerio plytom (sudėtingas, todėl samdomas darbas, jį geriausiai būtų padaryti dar prieš sienų dažymą..)
8. Grindys, tikėtina parketlentės visgi bus. Samdomas darbas
9. Sutvarkyti krosnelę ir pastatyti jau gražią su visais reikalingais priedais
10. Jungikliai, lemputės. Baisiai brangus dalykas, ypač šviestuvai...
11. Kėkaukos.
12. Daržas, šiltnamis, sodas (deja viena obelaitė ir kriaušė nukentėjo per smarkiai nuo zuikių ir reikės pasodinti naujų)
13. Tvora ir vartai. Čia didžiausia abejonė, ar šiais metais...
14. Sofa didžiajame kambaryje. Ji yra, sena tokia, bet didelė ir karkasas geras, taigi galbūt pavyktų prikelti šį daikčiuką antrajam gyvenimui.
15. Vandens filtrai
16. Kanalizacija, t.y. valymo įrenginiai
17. Baltoji santechnika
18. Staliukas iš kelmo į terasą
19. Virtuvės baldai ir technika
20. Stalviršis virtuvės salai ir apvalus stalas valgomajam. Čia jau bandys tėtis pats susiorganizuoti.
21. Lauko apšvietimo lemputės
22. Klinkeriu išklijuoti dar vieną sienelę lauke. Noriu pati, tik ji aukšta ir kiek bijau ar sugebėsiu aukštyje darbuotis, pamatysim
23. Antrąkart nudažyti namo fasadą (jis taip ir liko nudažytas tik vieną kartą, taigi būtinai reikėtų šią vasarą to antro karto...)
24. Pavėsinėje liko neužtaisyti tarpai tarp klinkerio plytelių, baisus tai darbas, bandysiu prisiruošti..
25. Tambūre sumontuoti spintą. Bandysim pigiai ir gražiai :)
26. Idealiu atveju reikėtu namo cokilį sutvarkyti ir nuogrindą įrengti.
27. Tinklinio aištelė. Svajoti neužrdaus gi :)
28. Išlyginti žemę vidiniame kieme, pakėlus kiek atvežtinės žemės pagalba, na bet gal jau čia pernelyg drąsu planuotis, o norėtųsi...

Bandžiau surašyti beveik kad pagal eiliškumą. Labai jau visko daug, ir nelabai realu, kad spėti bus įmanoma. Bet...dabar tik pati metų pradžia, todėl jeigu nesnausim, tai gali pavykti bent dalis šių darbų. Šiais metais daug visokių smulkių darbelių, ir daug savo jėgom. Bet tai nuo to tik įdomiau ;)

Kaip jau šildomas namukas laikosi šalčiausiu metu

Iškrito ilgai lauktas sniegas, kartu su šalčiais. Kai šiandien mieste buvo -22 paryčiui, baisu pagalvoti, kas buvo sodyboje - ten keliais laipsniais visuomet žvarbiau... Nauji metai atėjo su naktimis apie -20, ir  labai buvo įdomu pažiūrėti, kaip laikosi namukas: kiek prisuko O-V siurblys, ar langai aprasoję, ir ar apšerkšniję įėjimo durys (kai pirkausi perspėjo, kad turėtų apšerkšnyti prie itin didelių šalčių).

Lygiai per tris tas šaltas paras (naktinimis apie -20, dienomis šilčiau, tai -10, tai -15) elektros šilumos siurblys išdegino lygiai 100 kW. Tai po 33 kW per parą. Taigi galima sakyti, kad šalčiausią žiemą pasišildyti mano namuką kainuoja 3,65 Eur per parą. Žinoma, tokiu šalčių būna retai ir jie trunka dažniausiai ne ilgiau nei savaitę.

Temperatūra namie palaikoma apie 17 laipsnių, per tas kelias šaltas paras (nuogruodžio 30 iki sausio 2) pakrito iki 14,5 - namas tuščias, jokių elektros prietaisų, jokios kvėpuojančios gyvybės, su nemažai vitrininių didelių langų. Na tai aš visai patenkinta kol kas.

Štai kaip atrodo išorinis blokas :)

Tikrai tikėjausi atrasti apšerkšnijusias laiko suris, ten mat slenkstis gi metalinis, na ir sandarumu nesigiria plastikinių durų pardavėjai, ypaš kai su šaliduriu tos durys. Bet kol kas nieko panašaus, viskas švaru gražu:

 

Langai neužrasoję, kažkaip galvojau kad vitrininius langus atrasiu kokius aprasojusius... 

Bet viskas tvarkoje, o didžiausias malonumas prasieiti pro visus langus ir pajausti, kad jokios šaltos oro srovės nevaikšto ir šaltas oras į namuką nesiskverbia :)

Namukas užsidėjo baltą kepurę, gėlynas pasislėpė po sniegu, šviesu gražu gamtoje. Kas dar džiugina - pačiame name, viduje - šviesu ir jauku. Kiek pergyvenau kad šviesą užstos medžiai ir terasos stogas, bet saulė žemai, tai į vidų jauki šviesa be problemų patenka pro vitrininius langus.

Kokie buvo 2015

Apie planus ateinantiems parašysiu pirmosiom sausio dienom :) O dabar šovė mintis kad 2015 - uosius pradėjome nuo vidinių pertvarų mūrijimo...atrodo kad tai buvo taip seniai! Ir nors šie metai buvo tokie, kad parašiau mažiausiai įrašų į savo blog'ą (hm kaip gi čia taip gavosi?), bet pavyko padaryti visai nemažai:

• išmūrytos vidinės pertvaros
• suplanuota elektra ir apšvietimas, išvedžiota (dar bus įrašai, manau tuomet, kai statysiu jungiklius ir rozetes)
• ištinkuotos vidinės sienos
• išklijuota visur kur reikia plytelėm
• padarytas stogo pakalimas
• įrengtas daržas ir pastatytas šiltnamis (bus įrašai)
• Įrengta medinė terasa
• Išbetonuotas gėlynas ir pasodintos žolės-gėlės
• Įrentas oras-vanduo siurblys ir namas jau šildomas (ir padidinta elektros galia)
• Pagamintos medinės palangės
• Mano asmeninės švelniom rankom išklijuota dar viena siena-kolona klinkerio plytelėm :)
• Užbaigtas fasadas: angokraščiai ir kitos smulkmenos

Nespėjau: antrąkart nudažyti namo fasado, o žadėjau kad tai padarysiu vasarą, bet nesėkmingai pasiėmiau atostogų šlapiausią metų savaitę, na žodžiu nelemta buvo...

Taigi padaryta tikrai labai daug ir nekantrauju pradėti 2016-ųjų sezono. Tai bus penktieji mano sodybos projekto metai, ir jeigu viskas bus gerai bei pagal planą - labai tikiuosi namuką savo įrengti beveik kad galutinai per ateinančius metus. Net širdelė spurda pagalvojus... :) Pradės dulkėta statybvietė virsti gražiais jaukiais lietuviškais namais :) Galbūt vasarą jau ir mano gėlynas įgaus pavidalą, ir galėsiu sūpuodamasi "kėkaukose" spoksoti į jį. Apie kėkaukas taip pat būtinai parašysiu, kas tai ir kam to reikia - reikalas...mmm...fantastiškas. Bandau suintriguoti :) Beždžionės metai gi artėja!

Visus su artėjančiais, kad laimingi savo sukurtuose namuose būtumėt, o tiems, kurie dar tik statosi - kad statybiniai rūpesčiai jokiu būdu negadintų jūsų nuotaikos :) Mano vienas didžiausių norų - kitais metais Kalėdas sutikti jau sodyboje - pamatysim ar pavyks, reikės laaaabai pasistengti :)

Dekoratyvinės sijos

Kai svajojau apie sodybos namuko projektą, būtinai norėjau kad būtų sijos. Architektas numatė ilgas sijas, po 7,5 m ir tas ilgumas kėlė daug klausimų. Norėjosi, kad sijos būtų tvirtos, t.y. kad ant jų galima būtų pakabinti kokį kabantį krėslą ir suptis (suaugusiam žmogui), na ir šiaip kad neišlinktų nuo savo svorio ir išliktų tiesios.

Visaip kaip galvojom, o atradom labai paprastą sprendimą - "Jūrės medis" kurie Kazlų Rūdoj gamina puikias klijuotas sijas. Kadangi man sijų reikia į vidų ir jos turi būti ne tik tvirtos bet dar ir gražios, tai aš važiavau pažiūrėti jų, čia buvo dar karštą rugpjūtį. Va kiek pas juos visko daug:

 

O sijos arba pušies, arba eglės - tikrai labai tvarkingai atrodo. Man labiau patiko eglės, nes mažesnės šakelės.

Taigi trys sijos, 750 ilgio, 10 x 20 cm išmatavimų užsakytos ir per pora savaičių pagamintos. Gruodžio pradžioj jau parvežtos į sodybą, gulinėja:

Tėtis dar vis tikrina ar jos neišlinksta, matuoja tarpą (sijos galai stovi ant tokių brūselių) tarp grindų ir sijos - tai tarpelis nesiaurėja, vadinasi sija nelinksta :)

Kaina sijų 300 eur (čia jau su pvm)

Tiesa, iš Kazlų Rūdos reikėjo transportuoti, tėtis pasirinko mano galva gana rizikingą srendimą - užrioglino tas sijas ant priekabos is parvežė pats. Prieš tai bandė sursti kelių eismo taisyklėse, kiek leidžiama išsikišti iš priekabos ir nerado kad būtų limituota. Taip ir vežė su raudona "skepetaite" aprišęs. Taigi transportavimas:

Priekabos nuoma - 15 eur

Benzinas - 35 eur

Viso 50 eur.

Taigi trys prabangios sijos kainavo 350 eur. Laukiu nesulaukiu kai sijos bus pritvirtintos ten kur joms ir priklauso būti :)

Česnakai

Turbūt paskutinis darbas šiemet :) česnakų sodinimas gėlyne...

Rugsėjį pasodinau savo mažą olandišką bangelę, ir trūko jai dar dekoratyvių česnakų. Atrodo tikrai labai įspūdingai jie tarp aukštų žolių. Na ir taip nesisekė man jų rasti šį rudenį - na niekur, visiška neviltis. Žodžiu pavyko man jų aptikti Amsterdamo oro uoste, tai kas šokoladą pirko, kas kvepalus, na o aš oro uoste... česnakų :)

Taigi gruodžio vidury gėlynas mano pagaliau užbaigtas. Tikiuosi tie česnakai sudygs, pasodinau 9, kiekvienas svogūnėlis kainavo po 2 eur. Pavadinimas "Allium GLADIATOR" uch...

Ilgai nerašiau nieko, atostogavau toli toli. Reikės apžvelgti visus praėjusius metus, ir susiplanuoti kitus. Ir pažadu kai už lango tamsu ir lyja brūkštelėti apie daržą ir šiltnamį.

Lietuviško interjero nėra

Lietuviškos interjero krypties nėra. Man rodos, jog lietuvišką interjerą siejame mes arba su minimalizmu   arba su etno dalykais. Pirmu atveju dažnai pritrūksta vientisumo, įdomių detalių interjere ir užbaigtumo, o antru atveju viskas tiesiog kaimietiška ir gana grubu. Abiem atvejais įžengęs į namus nedažnai ką gali suprasti apie žmones, kurie gyvena tuose namuose.

Mastant apie mus, tokios kontraversiškos asociacijos kyla... Pavyzdžiui, esame katalikai, ir iš kartos į kartą po truputį nusėdo mumyse konservatyvumas ir susitaikymas, kitavertus visi didžiuojamės jog esame paskutiniai pagonys ir tas karingumas, pasipriešinimas, avantiūrizmas - savybės, kurių neatimsi. Minimalistinis interjeras, pragmatiški sprendimai - labai dažnai vyrauja, bet mūsų bažnyčios - ne kuklios protestantiškos... katalikų bažnyčios prabangios, ką čia spėlti - prabanga mums patinka. Mūsų būdas - esame labai emocingi, bet tai yra taip giliai užslėpta - mūsų išorė rami. Esame patriotai, būdami savo kilme itin maišyti: lietuvių, lenkų, ukrainiečių, rusų, vokiečių, o dažnai ir prancūzų ar vengrų prosenelių turime. Tikėtis vienalyčio skonio iš tokios genetikos žmonių gal ir nebūtų visiškai teisinga.

Galbūt sakau mastant apie lietuvišką interjerą jis ir turėtų atspindėti tokį kontraversiškumą, tik iššūkis yra apjungti tai į visumą - suderinti.

Viena, kas man atrodo labai būdinga dauguma mūsų - mes esame gamtos vaikai. Mes vis dar važiuojame grybauti, mums patinka žygiai baidarėmis, kaimiška pirtis, laužo kvapas, žvejyba. Mums ne tas pats ant kokios rūšies medžio malkų kepsnį spirgiti :)

Todėl galvoju, kad kalbant apie namų įrengimą, natūralių medžiagų poreikis emociškai yra gana stiprus: medis, linas, kailiai, ragai jeigu norit. Spalvos? Stiprūs akcentai būtinai. Klausimas kokia forma - nebūtina sienas raudonai išdažyti, gal tai paveikslai, gal dar kas nors.

Man kažkokiu būdu ieškant skurdžios informacijos apie lietuvišką interjerą įstrigo durų tema. Sako, durims per mažai dėmėsio skiriame. Prisiminiau save kažkada remontą dariusią - durys paskutinis dalykas kurį stataisi ir joms tiesiog pinigų nelieka cha cha :) Berods būtent durims anksčiau ypatingą dėmesį skirdavo - ir iš tiesų senuosiuose pastatuose kartais negali atsižiūrėti į duris...

Taigi, lietuviai, kokie jūsų lietuviški namai? Kas yra būtina, kas atspindi tapatybę? Kas atvykus svečiui iš už jūsų marių pas jus į namus būtų malonus atradimas?

Grindinio šildymo sistemos užpildymas

Betone esantys vamzdeliai užpildyti ne vandeniu, o neužšąlančiu skysčiu. Nesu tikra ar tikrai verta tai daryti, nes malonumas tai žinokit ne iš pigiųjų, tikrai galvojau, kad tai nekainuos taip brangiai...

Visa tai "dėl viso pikto". Kartą pas pažįstamus gūdžią žiemą elektra dingo. O lauke naktimis buvo -35. Lesto negalėjo atvažiuoti gana ilgai, nes matyt tokiu oru daug visur panašių gedimų buvo. Jų namas nėra gerai izoliuotas, na toks prieš kokius gal 20 metų statyts, medinis. Temperatūra name krito, o sykiu ir vandens temperatūra radiatoriuose... Žodžiu baigėsi viskas laimingai, nes jie privertė Lesto atvažiuoti, elektra atsirado. Bet grėsmė, jog vanduo radiatoriuose užšals, buvo didžiulė, na ir šiaip kainavo tikrai vargšams labai daug nervų.

Tikimybė, kad dingus elektrai per keletą dienų vamzdeliuose vanduo sušals nėra didelė, juolab namo šilumos izoliacija yra gera. Bet aš jau įpratusi net buvau galvoti, kad užpildysim neužšalančiu skysčiu. Santechnikas sakė, kad taip daro vis daugiau žmonių, nes grindinis šildymas vis gi yra didelis betoninis radiatorius per visą namo plotą, dėl to rizika kad ir nedidelė, bet pasekmės būtų dramatiškesnės nei įprastų radiatorių atveju (taisyti tektų ne tik radiatorius...).

Visgi manau kad tam, kad sušaltų vanduo sistemoje - reikėtų labai ilgo ir siaubingai šalto laikotarpio, toks teorinis turbūt dalykas tai. Bet aš viską darau su sąlyga, kad tai sodyba, o jei kada paliksime namuką be priežiūros ilgesniam laikui ir t.t....

Na neužšąlančio skysčio privalumas dar tas, kad jame skirdingai nuo vandens nebūna nuosėdų, ir tai sistemai yra aišku pliusiukas.

Skystis štai tokiuose bakeliuose:

Visas skystis sistemai užpildyti kainavo 413 EUR (taip taip...1426 litų - kai sužinojau tokią sumą, šiek tiek pasigailėjau tokio sprendimo, o sužinojau ją post factum, prieš tai visi kalbėjo apie minimum dukart mažesnę sumą)

Santechniko darbas - 30 EUR.

Medinio fasado užbaigimai: apvadai, kampai ir kaminas terasoje

O jums būna taip, kad vis nesinori užbaiginėti visokių smulkmenų? Visiems būna :) Žinant, jog statybose toks požiūris gali atsiliepti ilgamečiu vilkinimu, todėl susikaupi ir vieną po kito užbaigi visokius kampukus ir skylutes.

Kalbant apie medžio apdailą tokių neužbaigimų buvo keletas: langų ir durų apvadai, namo kampai, krosnelės kamintas terasoje, na ir stogo pakalime - paliktos skylutės paukščiukams - šiems išskridus galima buvo jas užtaisyti.

Kažkada kai rašiau apie angokraščius, sulaukiau įspėjimų, kad būtina juos kiek patrumpinti: vanduo pateks ir medžiui kenks. Nutarėme patrumpinti, nors tiesą pasakius palangės nuolat sausos, bet jeigu ne dabar, tai po to jau niekada. Taigi angorašių lentas visas nuėmėm ir patrumpinom keliais mm, jos jau nebesiremia į palangę, štai:

Angokraščių lentos obliuotos, o štai langų apvadams nupirkau vėl gi šiurkščiu paviršiumi skeltų lentų, vėl iš Puumerkki. Nenudažytas apvadas atrodo štai taip, palangių "ausytės" gražiai pasislepia po apvadais:

Štai vitrininis langas, čia jau nudažytas:

Namo kampams taip pat panaudotos šiurščiu paviršiumi lentos, kad derėtų prie viso fasado, atrodo tikrai labai gražiai:

Namukas visas toks gražiai užbaigtas atrodo. Aš kažkiek pergyvenau, ar tie kampai nesudarytų kiek kaimietiško įspūdžio, bet viskas tikrai labai elegantiškai, tiesiog nuostabiai:

Naudotos lentos 12 cm pločio, ten kur kampai namo - tai kad iš abiejų pusių būtų vienodo pločio, vieną lentą reikia pasiaurinti tiek, kiek užeina ant kitos lentos kampu. O storio lentos 21 mm. Už tuos šiurkščius kampus ir apvadus sumokėjau 152 eur. Pirkau 18 kvadratų bet liko keletas nepanaudotų - sunku pataikyti, nes visokio ilgumo skirtingo reikėjo, o lentos po 5 m. Taigi visų nuostabai šįkart kiek nepataikėme :)

Ką gi, o štai didžiausias siurprizas - kamintas, kuris esti terasoje. Jį kažkada ketinau apkliuoti klinketio plytelėm. Ir tai buvo didžiulis galvos skausmas, nes kaminą būtina apšilinti vata, kad nesusidarytų kondensatas, na ir apskritai ta sienos dalis kur kaminas remiasi į sieną be apšiltinimo.

Pradėję aiškintis kaip viską įgyvenditi: pritvirtinti vatą, tuomet užarmuoti, o po to jau klinkeriu apklijuoti - visam tam reikėtų samdyti kažką, ir kainuotų nemažai plius rasti tokio nedidelio kalibro darbą daryti yra ypatingai sunku, o ir kainuotų tas darbas mano skaičiavimais ne mažiau  300 eur (aš už visą kaminą beveik tiek mokėjau...)

Tuomes sumastėme, kad kaminas šis visada yra šaltas, jis absoliučiai neįkaista. Net jeigu kūreni visą dieną krosnelę, jis šaltas, tokios jau ISOKERN savybės. Net ne šiltas... Taigi nuspręstą tą reikalą apšiltinti 3 mm Paroc priešvėjine vata ir ne klinkeriu, o medinėm dailylentėm užtaisyti.

Čia matosi, kaip atrodo vatos sluoksnis:

Na o čia štai kaip užbaigtas visas kaminas:

Priminsiu, kaip tas kaminas "puošė" terasą prieš tai:

Tėtis išradingai gražiai ir tvarkingai (kaip visada) sumąstė, kaip užtaisyti pravalos dureles:

Reikėjo kažkokio sprendimo, nes jas savo laiku įstatydami nepagalvojome, kad dėsis 3 cm apšilitino sluoksnis ir dar kažkokia apdaila - tai jų neiškišom. Taigi padarytos antros medinės nuimamos durelės:

Apčios irgi viskas iki smulkmenu užbaigta, jokio grieko nepaliko tėtis :)

Vualia. Išsikišusią sklendę puikiai naudojame radio aparatui arba bose mini kolonėlei pastatyti :)