Kaip auginti šitake grybus Lietuvoje

Shiitake grybų auginimas - labai įdomus procesas. Mūsų Lietuvos klimatas puikiai tam tinka. Juos auginti populiaru yra Japonijoje, Kinijoje, Korėjoje ir Kanadoje. Žodžiu ten, kur būna žiema ir ten kur drėgna :) Galima mąstyti apie shitake kaip apie gyvus padarus (kaip beje apie visus grybus), nes juos reikia žadinti ir tik pabudę jie išlenda iš savo grybienos karalystės. Aš tiesą sakant aprašau tai, ką puikiai moka mano vyras Marius, o aš esu tik stebėtoja, pagalbininkė ir po to jau patiekalų gamintoja. O štai Marius yra perskaitęs rimtų knygų, ir ne iš gandų bei pasakojimų žino tiek esmę tiek daugybę niusanų.

Japonai irgi taria šitake kaip ir lietuviai - tas pats tarimas, tik pas juos tai du žodžiai shii ir take ir jie reiškia "ažuolo grybas". Taigi tai yra grybai kurie auga iš medžio. Štai kokie gražuoliai mūsų lietuviškuose beržuose užauginti japoniški šitakiai:

Kokios medžių rūšys tinka šitake grybams augti:

Pradėkime nuo to, kas kategoriškai netinka - tai sakų turintys medžiai. t.y. spygliuočiai. Tinka visokie kietieji medžiai: ąžuolas, bukas, skroblas, beržas, klevas, kaštonas, juodalksnis, karija, magnolija, juodasis gluosnis. Lietuvoje populiaru beržai ir ąžuolai, bet šiaip jau beržai - ir dėl savo greito augimo, dėl medienos struktūros ir dėl svorio. Lėtai augantys medžiai, tokie kaip ąžuolai užsiaugina didesnį branduolį, o šitake grybams patinka tokių medžių kamienai (arba rąsteliai), kurių didele dalis balanos ir kuo mažesnis branduolys - nes šitakė grybiena "valgo" tą balaną. Čia va pavaizduota - karėje variantas yra pageidaujamas:

Ko reikia, norint užauginti šitake grybų:

- rąsteliai, apie 1 - 1,2 m ilgio

- grybiena

- kampinis šlifuoklis

- 12 mm diametro specialus grąžtas

- vaškas arba parafinas (karštas)

- teptukas/ kempinėlė

- kantrybė ir nusiteikimas padirbėti lauke kai nėra labai šilta

- oras, kai nelyja (arba stogelis virš galvos nuo lietaus ar sniego)

- talpa rąsteliams pamerkti

- vanduo

Kas svarbu procese?

- rąstelių storis ir ilgis

- tai, kaip sudėsite rąstelius - jie skirtingai sudedami įskiepijus grybieną, ir visai kitaip derliui

- pavėsis, drėgmė, ventiliacija

- šiek tiek burtų

Kodėl svarbu rąstelio ilgis ir storis. Pagrindinė priežastis - rąstelis bus kilnojamas ne vieną sykį, taigi storo daug sveriančio rąsto jūs nepakilnosite, ilgas - nepatogu. Juos reikės pamirkyti vandeny, taigi tas indas, kur merksite turi būti taip pat atitinkamo ilgio, kad rąsteliai pilnai pasinertų parai ar dviem į vandenį. Mes esam žiemos metu mirkę ir į vonią :) Taigi mes supjaustome beržus į 1,2 m ilgio rąstelius. Nuo rąstelio diametro priklauso ir kiek duos derliaus - labai plonas medelis teoriškai mažiau tarnauja. BET mes didelio skirtume nepastebėjome tarp siauresnių ir storesnių rąstų - per 4 metus grybas suėda ir siauresnį ir storesnį rąstą. Šiaip šiek tiek storesni rąsteliai geriau laiko drėgmę, neperdžiūsta -  tai aktualu jeigu vasara sausresnė, o taip yra dažnai. Taigi diametras maždaug 15 - 25 cm. yra pats tas.

Kada pjauti medį. Vasaris ir kovas yra labai geras laikas mūsuose. Svarbu, kad nebūtų dar pumpurų. Šiaip jau galima kirsti visą žiemą, kol medžiai miega, t.y. sustojusi jų vegetacija.

Kur pirkti grybieną. Mes užsisakome internetu iš Austrijos "Gluckspilze" . Paprastai 6 l maišo užtenka 30 rąstelių ar pan. Kai gauname grybieną - ją reikia laikyti žemoj temperatūroj - mes tiesiog įkišame į šaldytuvą, na ir reikėtų per 2 savaites "įskiepyti", būdavo kad palaikydavome ir ilgiau laukdami tinkamo oro - nieko blogo nenutiko, svarbu kad neišdžiūtų.

Kaip gęžti skylutes? Ar galima skylutes rąsteliuose gręžti paprastu grąžtu? Bandėm - medis kaista, svyla, išdega tos skylutės - o tai reiškia, kad grybienai ten sunku bus įsikurti. Paprastai naudojamas specialus grąžtas 12 mm diametro, kuris tvirtinamas prie kampinio šlifuoklio - nes šis duoda daugiau apsukų negu paprastas grąžtas - lengviau gręžiasi, eina kaip per sviestą, neužkaista mediena. Dar svarbus momentas - visos skylutės turi būti vienodo gylio, ir tas specialus grąžtelis turi gylio ribotuvą. Mes grąžtelį pirkom internete, o taip pat ir adaptorių. Tokius įrankius turėdami darbuositės greitai - skylučių reikia išgręžti labai daug, taigi tai yra tikrai labai svarbu:

Prigręžti skylučių rąsteliuose reikia daug: mes gręžiam kas 10 - 12 cm, ir tada zigzago principu kitą juostą skylučių. Taip suvarpom kiekvieną rąstelį.

Tuomet su skiepijimo įrakio pagalba paimat juo grybieną ir į kiekvieną skylutę "įšvirkščiat". Štai taip atrodo tas įrankis:

Paprastai tokį darbą geriausia daryti dviese - vienas - įšvirkščia grybieną, kitas su kokiu kempenėle - šepeteliu pamirko išlyditam vaške ar parafine ir užtepa skylutę. Taip uždaro grybieną, ji neškrenta ir visoks brūdas ten neprilenda. Vašką mes lydome ant tokios turistinės viryklės su dujų balionėliu, bet geriau ir patogiau tai būtų daryti ant elektrinės mini viryklės. 

Taigi kai užlydote skylutes su grybiena, svarbu kaip sudedat rąstelius. Ant žemės numetam medinį padėklą, kad rąsteliai nesiliestų su žeme, na arba porą rastelių patiesti ar lentų. Taigi pradžioje rąstelius inkubaciniam laikotarpiui sudedame vienas šalia kito ir vienas ant kito:

Jie turi ir ventiliuosti, ir tuo pačiu neišdžiūti. Taip sudėti jie prabūna 12-16 mėnesių. Sakykim, kovą - balandžio pradžioj įskiepijant, pirmą derlių  maždaug turime kitą vasarą.

Svarbu sudėti tuos rąstelius kur nors pavėsingoje vietoje, kad saulė nekepintų ir kad vejai nepūstų. Teko matyti kažkur socialiniuose tinkluose kaip žmonės po kelis rastelius dideliais atstumais sudeda - tai taip vėjai perpučia, išdžiovina viską. Turi būti užuovėja, tačiau ventiliuotis irgi turi. Ventiliuotis turi, kad nešustų - drėgmė neturi kauptis. Nes DIDŽIAUSIAS priešas shiitake grybams - kiti grybai, pavyzdžiui pelėsis... Taigi reikia ir drėgmės, ir ventiliavimo. taigi negalima sukrauti ir uždengti kažkuo - to reikėtų vengti. Būna technikų, kad sukrauna ir uždengia - bet tai jau tam tikri būdai naudojami shiitake fermose, viskas priklauso nuo klimato ir kitų sąlygų, kur Japonija, o kur Lietuva :)

Taigi pralaukiam mes metus su viršum. Kaip matom kad grybas jau pasiruošęs? Paprastai rąsto galai kiek pabąla - atsiranda tokios baltos "žvaigždutės" - tai reikškia, kad grybiena suvalgius pakankamai medžio, išsklido po celiuliozę ir pasiekė reikiamą koncentraciją. Medis pritvinko grybienos vaizdžiau tariant. Ateina laikas žadinti grybą :)

Pasiimat vandens talpą - mes turime plastikinę vonelę. Pripildom vandens ir pamerkiam rastelius, prispaudžiam blokeliais kad rąsteliai panirtų. Taip laikom 2 paras (laikoma nuo 24 iki 48 val). Mūsų pamerkti rąsteliai atrodo taip:

Beje įmirkęs rąstas sveria daug daugiau nei svėrė prieš tai, todėl nepailsiu kartoti - rąsteliai turi būti ne ilgesni nei 1,2 m ir neperstoriausi. Kitaip sunkiai kilnosite.

Kodėl reikia mirkyti rąstelius?. Nes kitaip grybų galbūt bus kai orai link rudens, nekontroliuojamai ir kai palis. Kaip kad natūraliai gamtoj. Kai mes mirkom - sumažinam rąstelio temperatūra ir staigiai padidinam drėgme. Grybui pasirodo, kad atėjo ruduo :) ir pokšt - visi vienu metu gražiai sudygsta, ir sudygsta dideliu kiekiu. Aš kartais tokiu guminiu plaktuku dar pastuksenu - paraganauju - kad tam grybui dar pasirodytų, kad medis nuvirto, tai jie tada puola dygti kaip pasiutę... juokauju...o gal ir ne ;). 

Ištraukiam ir tuomet jau sustatome rąstelius jau kitu principu. Mes pritvirtinę kartį tarp dviejų medžių ir tiesiog rastelius šachmatų būdu sustatome stačiai. Galima sudėlioti šulinuku (tačiau nėra labai patogu rinkti grybus nuo šulinuko - nepatogu prieiti prie vidaus, nėra kaip nupjauti grybą). Taigi sudėjimo būdai derliaus nuėmimui yra keli, štai:

Mes naudojame tą paskutinė A formos būdą - mes vadiname "eglute". Gyvai rezultatas atrodo taip:

Per kiek laiko sudygsta - priklauso ir nuo grybo rūšies, nuo drėgmės, nuo temperatūros. Vieni grybai prie šaltesnių temperatūrų dygsta, kitiems reikia bent jau 15 laipsnių. Taigi perkant grybieną verta pasigilinti į šiuos niuansus. Būt gerai mano nuomone, kad grybukai būtų dygstantys prie 10 laipsnių, tada nereiks laukti šiltos vasaros, nes pas mus ir vasarą naktimis gan šaltoka būna. Paprastai iš vieno rąstelio per vasarą mes nuimam po 2 derlius. Ir rąsteliai gyvybingi maždaug 4 metus. Po 4 metų jie jau netinkami - grybiena visiškai suvalgo medį, šis tampa porėtas, greitai išdžiūsta, pradeda visokios kempės augti, metasi ligos. Taigi 4 metai, jeigu viskas gerai.

Kaip atrodo mūsų grybai - būna tamsesni, būna šviešesni, bet jų išvaizda smarkiai skiriasi nuo parduotuvinių, jie tiesiog karališki:

Pjauti juos reikia kol dar galvutės užsirietusios, neperauginti. Peraugę irgi valgomi, tačiau ne tokie standrūs ir ne tokie gražučiai. Kotelių visiškai nevalgom - jie kieti, valgomos tik kepurėlės. Mes juos ir džiovinam - tuomet žiemai atsargų turim. Shitake grybus jeigu nenupjauni laiku, mėgsta ir šliužai - kažkaip jaunų jie nepuola, o jau pabuvusius, ypač arčiau žemės kurie - šliužai kramsnoja. Taigi renkant apžiūrėti reikia.

Ką daryti nuėmus derlių? Rastelius sudėti reikia taip, kaip jie buvo sudėti inkubaciniu periodu. Atėjus žiemai - nieko nereikia nei užkloti nei kažko daryti. Kartais klausia ar reikia laistyti. Na jeigu labai ilgai nebūna lietaus - sausra, imam ir palaistom iš šlango. Jeigu rąstas visiškai išdžiūna, tai grybiena gali išdžiūti. Dėl to taip svarbu kaip rąsteliai sudėti ir kad jie būtų pavėsyje. Tuomet vargo mažiau - išsilaiko viskas puikiai.

Ar yra knygų? Yra nuostabi chrestomatija, internetu nusipirkome, štai ši knygutė, angliškai viskas, žinoma. Labai rimta knyga, bet viskas suprantamai, su brėžiniais, moksliniais išaiškinimais:

Dabar kovo pradžia, tai puikus laikas dar beržų nusikirsti ir užsisakyti grybienos - spėsite užtaisyti kitiems metams derliaus, ir po to dar keletui metų užteks. 

Kas dar svarbu? Pasiruošti patogią darbo vietą: kad darbuotis galima būtų patogiai stovint, sudėjus daug rąstelių vienu metu, kad būtų konvejeris. Mūsų darbo vieta atrodo taip:

Linkiu ne tik baravykaut, voveruškaut ir raudonikiaut, bet ir šitakių užsiauginti!

Beveik visa tiesa apie Tesla

Įvairių, ir bent jau šiom dienom didelė dalis neigiamų nuomonių apie Tesla automobilius. Ir kartais net apie jų savininkus. Vieniems jie atrodo vargšeliai, nuolat bijantys kad baterija išseks ir sustos vidury kelio, kitiems jie - pasipūtėliai, o dar kitiems - įtikėję elektromobiliu žalumu naivuoliai. Va visažinis Užkalnis pavyzdžiui kažkodėl įsitikinęs kad tokį automobilį reikia užvesti telefonu :D

Kaip visuomet ir visur yra pliusų ir minusų. Aš važinėju su Tesla keturis metus ir įsigyjau ją sveikam prote. Todėl manau, kad galiu labai atvirai ir objektyviai parašyti, kaip yra iš tikrųjų. Tiesa, yra viena sąlyga, ar svarbus niuansas - automobilis dar negedo, todėl negaliu pasakyti, kiek brangiai kainuoja ką nors pataisyti.

KODĖL PIRKAU TESLA. Nes graži, balta ir stikliniu stogu :) O jei rimtai:

PASITAIKĖ REIKIAMU MOMENTU. Iš tikrųjų tai buvau išeinanti iš darbo, kur turėjau tarnybinį automobilį (už kurio naudojimąsi mokėjau mokesčius, viskas tvarkooooj čia). Staiga supratau kad reikia savo nuosavo automobilio - kaime juk gyvename, iki autobuso stotelės 3 km mišku arba 4 km dulkėtu žvyrkeliu. Neprivaikščiosi... Vyras skambina į "Deels on Wheels" - ar turit kažką dabar kad žmona galėtų lizingą per dvi dienas apiforminti. Turėjo 3 Model Tesla metus važinėtą. 

PASKAIČIAVAU. Mes esame pasistatę saulės jėgainę. Ji sugeneruoja energijos per metus tiek, kad lieka ir pilnai elektromobiliui pakrauti. Iš tiesų per keturis metus esu mokamai krovusi automobilį tik vieną kartą, sumokėjau berods 8 eur. Taigi man absoliučiai nekainuoja kuras. Nulį.

ĮDOMU NES NAUJA. Labai įdomu išbandyti kažką naujo. Tikrai ne dėl to, kad tikėčiau, jog taip saugau planetą. Ir ne todėl, kad jausčiausi kieta vairuodama (kieta jausčiausi vairuodama Toyota Land Cruiser). Tiesiog yra žmonių, kuriems smagu patiems galbūt rizikuojant išbandyti naujienas. Paprasta.

LABAI MALONU VAIRUOTI. Jausmas pirmom dienom buvo nerealus - važiavimas Tesla tikrai yra malonus, ypač įsibėgėjant - atrodo, kad skrist pradėsi :) Mano Tesla gana kieta ir važiuojant žvyrkeliu aš tai jaučiu kasdien. Bet ji ne kietesnė už bet kokį kitą kompaktinį auto. 

O dabar apie pletkus..

TESLA NEPRITAIKYTA ŠIAURĖS ŠALIMS? Na tikrai jos nereikia užvedinėti telefonu ir šalti žiemą bandant nušalusiais pirštais užvesti automobilį :) Jos apskritai nereikia užvedinėti. Jūs turite appsą telefone ir automobilis jus priėjusį atpažįsta. Įsėdus irgi spausti jokio start mygtuko nereikia. Retsykiais būna, kad automobilis neatpažįsta - tuomet galima arba per appsą atidaryti, arba su kortele-rakteliu prisiliesti. Teslos raktelis - kortelė. Galima tiesiog tik ta kortele naudotis. Na o pirmą žiemą aš vargau :) Iš nežinojimo. Kai užėjo dideli šalčiai, durelės prišąla. Vat kas man NEPATINKA - tai, kad rankenėles tam kad atidaryti dureles, reikia ne atlenkti, o įspausti. Ir jos užšalus - neįsispaudžia. O jeigu atidarai dureles - tai jos atgal neužsidaro... Na žinokit buvo rytas kai tėtis ant prailgintuvo įjungęs plaukų džiovintuvą bandė šildyti užšalusią rankenėlę. Stoviu aš, žiūriu į savo pažangią Teslą ir į tėtį pučiantį su fenu į dureles ir galvoju "o čia tai pažanga..." Žodžiu, tada atradome, kad yra programėlėje toks režimas "DEFROST CAR" - jis staigiai įšildo automobilį. Tą funkciją tiesiog žiemą ryte įjungiu - viskas per keletą minučių įšyla ir atsidaro - užsidaro. Beje automobilis neturi ir šildomo vairo, bet kažkaip atradus tą "defrost" funkciją, šis poreikis neaktualus pasidarė. Ar senka baterija žiemą ženkliai labiau - žinokit, nepastebėjau didelio skirtumo, nors daug kas taip teigia.

O KAIP SU BATERIJOS GYVYBE IR KROVIMU? Čia turiu jums pasakyti, kad aš gyvenu nuosavam name, apie 20 km nuo Vilniaus ir turiu savo įkrovimo stotelę. Ir važinėju as su šiuo automobiliu į Vilnių ir aplink Vilnių visokiais darbo ir ne darbo reikalais. Mano Tesla su viena baterija, t.y. ji nuvažiuoja mažiau nei modeliai su Dual variantu. Kaskart grįžusi, nepriklausomai nuo to, ar liko du trečdaliai ar pusė baterijos - įstatau "pistoletą" ir pakraunu. Diskomfortą ir baimę jaučiau pirmais mėnesiais, nes vis atrodė kad baterija staiga ims ir išsikraus - kai perpratau automobilį, tos baimės neliko. Neliko tiek, kad neseniai nepakrovus automobilio tris kart į Vilnių suvažinėjau ir likau su keliais procentais baterijos - vat tada ir kroviau pirmąsyk šalia Panoramos mokamai :)

O KAIP SU KELIONĖMIS PRIE JŪROS? Gerbiamieji - NIEKAIP. Nevažinėju aš su Tesla toliau nei Kaunas ar Druskininkai. Net nebandžiau. Visų pirma, stoti šalia Kauno ir sėdėti gerą pusvalandį (buvo nemokamai Tesla stotelėse, bet štai sausio pabaigoje jau pasirodo padarė mokamai...) krauti automobilį - nesamonė. O jeigu dar eilė, tai kelionė prailgėja valanda ar pan. Antra, atvažiavus į Klaipėdą, ją kažkur iškart reikia pakrauti. Tai dabar scenarijus toks: atvažiuoji krauti - užimta. Ateini vėliau - pastatai pakrauti. Bet juk negali laikyti visą naktį automobilio krautis - kitiems irgi reikia. Tai tada už keleto valandų eini patraukti automobilio? Mes pusiau klaipėdiečiai, mūsų butas pačiam senamiesty. Ten pakrovimo stotelių, bent jau netoli mūsų namų - nė su žiburiu. Variantas mesti prailgintuvą pro langą - na gal jau ne.... Jeigu man kas sakys, kad jeigu turėčiau Dual Motor variantą būtų kitaip?  Ne, nebūtų. Turėjau keletą mėnesių tokį tarnybinį, tai ta dviguba baterija labai ant ribos - šiek tiek daugiau nuvažiuoja, bet nėra didžiulio skirtumo, deja. Taigi važinėjame į pajūrį su vyro netvariu visureigiu :) 

Kartais į Klaipėdą važiuoju traukiniu. O ką daryti. Grožis ir pažanga reikalauja aukų :)  Sakot, traukinys super, traukinys tvaru. Na gal, bet va savo nemažų dviejų augintinių į traukinį jau pasiimti negaliu :(

BET JUK KELIAUJA SU TESLA IR PO UŽSIENIUS. Mazochizmui ribų matyt nėra. Mano nuomone, tai kelionės pojūčių užgožimas nuolatiniu galvojimu apie tai kur kada pakrauti ir ką veikti krovimo metu. 

Taigi mano verdiktas susumavus visus pliusus ir nepliusus:

IDELUS VARIANTAS - kaip antras šeimos automobilis, važinėti į darbą ir su reikalais, turint savo pakrovimo stotelę ir turint savo saulės jėgainę. Miestiečiai turi ir nuotolines jėgaines, tai jeigu jos pagamina pakankamai elektros ir elektromobililiui, ir dar yra įrengta pakrovimo stotelė - irgi super. Bet tai nėra toks dažnas atvejis - įsirengti sakykim požeminiam garaže ar parkinge - patogu, bet Vilniuje tai sėkmės atvejis, tiesiog infrastruktūros nepakanka daugiabučių rajonuose. Arba turint pakrovimo stotelę darbovietės parkinge - irgi puikus variantas :) Kitavertus kai gyveni mieste, ne užmiesty, tai ir važinėji mažus atstumus - tuomet krauti turbūt autombilį reikėtų vos kartą į savaitę.

AR TIKRAI SAUGOM PLANETĄ. Jeigu kraunu automobilį saulėtą dieną - tai tada galima būtų taip galvoti. Na bet dažniausiai krauname vakare, naktį. O naktį imame elektrą ne tiesiai iš savo elektrinės, i bendrai iš tinklo. O ten jau naktiniu režimu elektra gaminama iš nebūtinai atsinaujinančių šaltinių. Beje gamtinės dujos pasirodo irgi yra atsinaujinantis šaltinis ir gali pasirodyti kad visai eko-draugiškas. Bet tikrai ne, reikėtų kritiškai žiūrėti į jo priskyrimą šalia saulės ir vėjo energijos šaltinių kaip irgi atsinaujinančių, dujos yra geriau nei anglis ar nafta, tačiau tik tiek - apie tai štai čia straipsnyje.

AR MALONU VAIRUOTI? Labai. Man labai svarbu vairuotojo komfortas - o man tai yra du momentai: kai lyg susilieji su automobiliu ir kai kelionėje nepradeda mausti nugaros dėl neergonomiškų sėdynių. 

INTERJERAS. Savotiškas. Jis labai minimalistinis.

PLOVYKLA. Tam, kad plauti automatinėje plovykloje, būtinai reikia nustatyti Free Roll režimą, toks "laisvai riedantis" režimas.

PADANGOS. Teslai reikia brangesnių kokybiškų padangų, nes svoris autobobilio yra didesnis. Taigi padangos atitinkamos.

PAKROVIMO STOTELĖ. Ją reikėjo įsirengti. Su montavimo darbais kainavo apie 1350 eur. Kaina priklauso nuo pasirenkamo varianto (pas mane Tesla pakrovėjas). Montavo "Įkrautas" (viskas sklandžiai ir greitai)

KOMPENSACIJA - tuo metu kai pirkau per APVA susigrąžinau 2500 eur, jeigu elektromobilis būtų naujas, galima būtų susirgąžinti 5000. Tvarkos keičiasi, vėliau jau buvo pradėję kompensuoti ir įkrovimo stoteles.

AR GALIMA KRAUTI PAPRASTU LAIDU IŠ ROZETĖS? Na geriau nereikia. Labai lėtai. Visą bateriją vietoj kelių valandų krausite pusę paros. Laidas kaista. Elektra gali dingsti name - išmušinėja :)

Ką gi, o dabar apie Teslos populiarumą arba ne. Vakar reportažą per berods per LRT mačiau kuriame pasakojo, kad Teslos pardavimai sustojo ir matyt dėl politinių Musko polinkių. Ir dar carvertical atstovas aiškino kad apklausos būdu apklausus pasirodo tesla ne tokie patikimi automobiliai. Ne statistika, ne duomenys, o apklausa :) 

Kas vyksta?  Konkurencija auga, ir konkurentai, tokie kaip sakykim VW - na visų pirma tiesiog pigesni.. Štai puikus CNN straipsnis, išvada -  politinė veikla greičiausiai visai neįtakoja vartotojų sprendimo, išanalizuoti ir palyginti skirtingų valstijų (mėlynų ir raudonų) vartotojų polinkis pirkti Teslą, naudotų Tesla automobilių parko įtaka, finansų rinkų rodiklių matavimo aspektai. Na žodžiu, remiamasi ne "apklausa" :D.  

BET didysis konkurentas yra kinų BYD. Lietuviai negalėjo nepastebėti kad šis brandas buvo oficialus Europietiško (!) futbolo - UEFA EURO 2024 rėmėjas :) Kinai Europoje, kur "tik apšyla kojas", jau pardavė 150 000 BYD'ukų. Va šviežias 2025 m straipsnis su visa statistika kam kur sekasi. Šiaip jau Tesla ir BYD pasauliniai pardavimai - panašūs. Tesla pardavė 1,79 mln automobilių, BYD - 1,76 mln BEV (Battery Electric Vehicle).

Dar labai garsiai kalbama kad Europoje, būtent Vokietijoje, drąstiškai sumažėjo Tesla pardavimai. Tiesa, pačioj Vokietijoje TESLA markės automiblių praeitais metais parduota daugiau nei vokiškųjų AUDI... Šių dienų aktualija - Vokietijoje Berlyne yra vienas iš TESLA gigafactory kuriame gamina naująjį TESLA Y Juniper modelį. Jo visi labai laukia - ir prieš išleidžiant naujieną senųjų pardavimai dramatiškai sustoja. Naujas tikrai gražus (senasis Y laikomas pačiu negražiausiu Tesla modeliu, jo priekis daug kad primena žuvies galvą :) 

Štai jis gražuolis, gal tiksliau gražuolė :) 

Reziumė: man TESLA tinka ir labai patinka. Su sąlyga kad vyras turi visureigį :D