Vyšnių sodas

Vyšnia - ne šiaip kaulavaisis koks. Vyšnios sukelia labai malonius prisiminimus iš vaikystės. Jos taip puikiai žydi, kartait ir puikiai nušąla, o ką tik nuskintos, cukrumi pabarstytos bei patrintos - pats skaniausias mano gyvenimo desertas...

Ir jau taip gavosi, kad tik dabar jas pasodinau. Sodą pradėjau veisti prieš kelis metus, o vyšniom - tai nespėjau ir per vėlu, tai neprigijo, dar kažkas buvo... Taigi pasodintos keturios gražuolės - dvi žagarvyšnės, šklanka ir vytėnų žvaigždė. Tokio pavadinimo kaip šklanka internete niekaip nerandu, Vrublevskio medelyne sakė, kad kažkuri jų labai sena lietuviška rūšis, matyt šita ir bus, nors pavadinimas tai toks labai jau lenkiškai skamba :)

Štai vyšnių sodelis, medeliai nuotraukoj vos vos matomi..

Vrublevskio medelyne nepigu... sumokėjau už kiekvieną po  12 eur... bet užtat visi medeliai ten vazonuose, ir persodinimo jie nejaučia, taigi tikiuosi prigis šįkart visi gerai. O jeigu šalnos nebus šiemet negailestingos, tai bus ir vyšnių jau...

Taigi mano sode puikuojasi dvi obelys, dvi kriaušės, trys slyvos, tvi tręšnės, viena pusiau tręšnė - pusiau vyšnia, ir keturios vyšnios. Turtas. Kiek pakramsnotas zuikių, bet išvyvenom. Iš tiesų tai nemažas sodas gavosi, dar reikėtų pridėti dvi laukines obelis, į kurias įskiepijome po kelias skirtingas obuolių rūšis.

Puiki diena šiandien buvo. Pasodinom vyšnias. Pavasaris jau tikrai :)