Virtuvės planas ir vizualizacija

Virtuvė su išsvajotomis atviromis lentynomis ir didele "sala", štai ji kokia bus. Dar viena papildoma detalė - reikėjo gražios vietos patogiai sudėti vyno butelius, tai čia jau numatyta. Vizualizacijose matyti tik virtuvė, iš tiesų virtuvė yra didelės patalpos dalis, tai neapsigaukite - tai atvira virtuvė, be durų, su iš jos sklindančiais kvapais ir gerai veikiančio gartraukio poreikiu :)

Štai:

Virš darbastalio palei sieną, ten kur šaldytuvas bus gipso lubos, toks 60 cm pločio nuleistų lubų plotelis, kuriame įsimontuos lemputės ir gražiai įeis gartraukis. Bandėme dėliotis be šios gipsinės sienutės - atrodo tikrai prasčiau, taigi nuspręsta, kad visgi ji reikalinga. Na o sienos - išklijuotos mdžio imitacijos akmes plytelėmis. Atviros lentynos - iš tamsaus medžio, manau čia tėtis sugebės puikiai padaryti tai.

Vaizdelis kiek iš viršaus:

Grindys nebus medinės, kaip kad pavaizduota - virtuvės zonoje patogumo dėlei bus plytelės.

Vaizdas iš būsimojo valgomojo pusės. Matyti dvi lentynos vynui - viena prigludusi prie šaldytuvo - visai smagu, nes šaldytuvas nebus integruotas, tai ta lentyna visai papuoš tą agregatą. O kita vyno lentyna pasibaigs spintelė po langu.

Dalį salos taip pat išnaudosime spintelėms, nes esant viršutinėms lentynoms atviroms, uždarų vis gi reikia kuo daugiau turėti.

O čia išplanavimas, tiesa galutinėje versijoje salos plotis berods 1m, čia pavaizduota 90 cm kol kas.

Kokia bus virtuvė

Maisto gaminimas yra puikus užsiėmimas, nuostabus ir laukimas, gaudant kvapus, ir valgymas. O jau vakarienės gaminimas po truputį gurkšnojant vyną yra fantastiškas malonumas. Aš esu bendros virtuvės, neatitvertos nuo gyvenamojo kambario, šalininkė. Virtuvėje verda ne tik sriuba, čia verda visas gyvenimas. Todėl tam skirtas plotas ir dėmesys mano sodyboje bus didžiausias.

Apart bendros patalpos dar du norai - turi būti sala, kuri tarnaus ir kaip baras, prie kurio patogiai susėda kompanija, ir kaip darbastalis; ir ta sala turi būti didelė... o antras noras - viršuje nenoriu spintelių, o noriu lentynų, kad tas virtuvės kampelis skirtųsi nuo to, kas paprastai būna miesto bute, ir būtų tai, kas labiau tinka sodybai.

Apskritai meilė atviroms lentynoms prasidėjo peržiūrėjus šį projektą - skandinaviško stiliaus namo statybas ir įrengimą. Man patiko atvirų ir būtinai medinių lentynų idėja, kai apatinė lentyna lygiuojasi su gartraukiu:

Viskas taip lengva, erdvu ir nerūpestinga. Tuomet sekė paieškos Pinterest ar tai tikrai gražu, ir įsitikinau kad... kuo toliau, tuo vis labiau aš nieko kito pas save ir neįsivaizduoju. Žinau iš anksto kritiką: dulkės renkasi, visa netvarka matosi, nedaug vietos rakandams susidėti, dar kažkas... Bet visa tai atperka jaukumas ir šiltumas, štai keletas pavyzdžių:

Virtuvės baldus išplanuoti paprašiau architekto, nes jau klijuosiu grindų plyteles ir tam reikia žinoti visus atstumus ir matmenus, nes plytelės turi gražiai susijungti su grindimis. Tai vienintelis interjero dalykas, kuriam aš visgi paprašiau architekto pagalbos. Netrukus apie savo virtuvės projektą brūkštelsiu.

Vazonai

Man patinka žodis "vazonas" - jis man kažkodėl yra komiškas. Kartais vazonais vadini kokius tai žmones iš kurių jokios naudos, jie tiesiog yra...vazonai :) Na bet čia - apie puikius nuostabius ir pigius vazonus - jeigu jūs turite terasą, pavėsinę, fasadinį įėjimą, didelį balkoną, tai ši žinia jums. Dar tiems, kurie mėgsta prieskonius visokias ant palangių sodinti na ir apskritai gėles vazonuose.

Žinia, kad terakotiniai vazonai nėra pigus malonumas. 

Tai paprasto dizaino bet tuo ir gražūs moliniai vazonai, kuriuose augalai puikiai jaučiasi, nes juose jiems gera, jie kvėpuoja ir t.t. Tai tokių vazonų galima įsigyti labai pigiai nuvažiavus link Širvintų. Jie ten yra pigūs, nes ne visi vazonai gaunasi idealiai apvalios formos, arba kur iskilęs dugnas (kas man iš principo vienodai rodo), ar koks nubrozdinimas (man ir tai vienodai rodo...) ir t.t. 

Pasirodo, "Askovita" yra didžiausias Baltijos šalyse gamintojas tokų vazonų. Rasti juos reikia pasistengti, esti jie Širvintų rajone, šalia kaimo "Alionys I" (dar yra "Alionys II" - tai čia kitas kaimas netoli) - šalia kaimelio "Pokiškės". Ir randasi už tokių labai apleistų fermų, svarbu nepravažiuoti štai šio "kelio ženklo":

Vazonų ten yra visokiausių ir labai daug, ir yra visokios nekondicijos, kuri puikiai tinka paprasto lietuvio namams, va:

Na o štai mano laimikis, po to dar pririnkau visokiu nedidukų vazonų:

Didžiulis baltas vazonas (na jis nebūtinai turi būti baltas, gali būti ir rudas) - tekainuoja 20 Eur, Tie mažesni (balti, rudi) - po 5 Eur, o mažiukai visokie - išvis po 1 Eur. Dar ir pasiderėti galite. Kiek man teko matyti, tai tokie didžkiai po porą šimtų litų kainuoja ir pan. 

Dar mane smalsią tokią įleido pažiūrėti, kaip atrodo krosnis, visokie presai, molis, tai štai, viskas labai įspūdinga ir įdomu:

Sodyboje keletas vazonų iškart buvo panaudoti pavargusiems augalams -buksmedžiui ir levandoms, kurios mano nuostabai išgyveno žiemą:

Na ir varlytė su žemuoge, kurią kažkada pasėjau "Geltono karučio" kursuose apie daržininkystę, tai ji auga ta žemuogė, dabar jau varlėje :)

Didžioji dauguma vazonų, tame tarpe ir didysis dar laukia savo valandos, tam reikia terasos. Bet patikėkit, labai džiaugiuosi šiuo atradimu, tikrai verta ten nuvažiuoti tiems, kam reikia terakotinių vazonų, nes gražiai įsirengti terasą ar balkoną mieste pagaliau - jų tokių natūralių labai prireikia. 

Yra kontaktai internete: http://askovita.lt/rekvizitai/, bet kas aplik Vilnių, tai tos Širvintos visai čia pat, tokio kiekio vazonų gyvenime nesu mačiusi. Tai ir dalinuosi puikiu netikėtu atradimu!

Beje, už eurą įsigytam vazone galima užaugiti bazilikų ar dar ko - puiki dovanėlė apsilankiusiems svečiams išlydint.

Vidaus apdaila - tai irgi statybos

Labai retas kuris aprašo procesą vidinės apdailos - statybos matyt labiau siejamos su namo pastatymu ir inžinierija, bet ne su įrengimu. Kai kurie mačiau nenori to aprašinėti, nes gal atrodo labai asmeniška, kiti gal nuvargo nuo blogų rašymo ir vidaus apdailai neliko jėgų :) Galiu pasakyti, kad labai daug klausimų kyla: kokias ir kaip pasirinkti plyteles, parketlentes, kokia spalva lubas nudažyti, sienas, kur gauti balkių pageidautina nebrangiai, kokia santechnika, kokios palangės, užuolaidas ar žaliuzes..na žodžiu begalė klausimų...jau nekalbant apie apšvietimą, kur ir kiek tų lempučių įrengti, kur garso aparatūrą suplanuoti...brr...

Aš bandysiu rašyti ir apie tai, nes jau jau po truputį prasidės.. Vienintelis neraminantis mane dalykas - gali gal ir nelabai gražiai gautis, nes pati planuoju, ir pirmąkart, ir labai nedrąsu, ir žinoma bus elementarių klaidų. Bet už tai tikiuosi nebūsiu smerkiama :) Nes kai "Darau pats" aprašė mano pavėsinės statybas, tai oj kiek bjaurių ir papiktintų komentarų ten buvo, visaip kaip smerkiančių ypač mano bandymą suklijuoti klinkerį pačiai - įgyji šiokį tokį nepilnavertiškumo kompleksą... Bet nedaro klaidų tie kas nieko nedaro matyt, tik kandžius pamokančius komentarus rašinėti netingi :)

Vidaus įrengimas prasidės liepos pabaigoje ir truks porą metų, prasidės nuo plytelių suklijavimo ir palangių, po to matyt lubos ir balkiai, vėliau sienų dažymas... Didžiausia investicija bus virtuvės įrengimas - baldai bei įranga, čia jau 2016 metai. Žodžiu atrodo lyg ir pamažu, bet lakstau dabar liežuvį iškišus, nes kai reikia darbą ir komandiruotes suderinti su medžiagų paieškomis, jų atvežimu ir t.t. tai atrodo kad paroje labai jau mažai tų valandų :)

Stogo pakalimas

Vienas nepatogiausių darbų - užvertus galvą, iškėlus rankas ir laipiojant žemyn aukštyn. Geriausia tokį darbelį daryti dviese, kai vienas aukštai pamatuoja, o kitas (kuris žemai) - nubėga, nupjauna kiek reikia ir paduoda lentą. Tačiau didžiąją dalį darbų teko tėčiui daryti vienam, po truputį, sunku pasakyti kiek tiksliai užėmė laiko - bet maždaug galima sakyti jog neskubant kelias savaites. Stogo pakalimo nemažai - nes ir užlaidos plačios, ir didžiulis plotas virš terasos, ir dar virš įėjimo.

Pirmąkart lentos nudažytos "ant žemės", antrąkart teks lipti kopti aukštyn ir dažyti jau vietoje. Lentos obliuotos, 12 cm pločio,  6 m ilgio. Tvirtinama medvarščiais.

Pirmas klausimas kuris iškilo galvojant apie pakalimą - o kaip, t.y. kuria kryptimi tas lentutes kalti. Ekskursijos į Trakus apžiūrinėjant naujesnius medinius namus leido suprasti kas gražu ir kas nelabai. Po to tą gražumą architektas labai aiškiai ir trumpai įvardino - kalamos statmentai frontonams.

Toliau - reikėjo išlyginti ir pritvirtinti rėmus (net nežinau kaip tai tiksliai vadinama) - tai, ant ko lentutės tvirtinamos. Jie dar padeda išlyginti tai kas nelygu, o nelygu - gegnės, na ir vėjalentės taip pat labai jau matyt šlapias jas buvome įsigiję ir jos išsikreivino. Todėl teko lyginti bruselių pagalba.

Štai kaip tvirtinami tie bruseliai, prie kurių po to sukalamos pakalimo lentutės:

Na ir pakalimas - štai koks tvarkingas grožis:

O čia štai matosi tas principas "statmenai frontonui" - kai pakalimo lentutės nesueina kokiais negražiais kampais o gražiai sau tvarkingai viena kryptimi sukalamos:

Na ir dar toks klausimas - ką daryti su paukštelių lizdais, nes gamtoje esantis namukas iškart apgyvendinamas paukštukų ir vapsvų. Ten kur radome lizdelius su išsiritusiais paukšteliais, tai paliktos skylės: paukščiai-tėvai stebėtinai drąsiai skraido visai šalia po nosimi ir maitina savo mažylius, labai nesigąsdina net kai kala šalia. Taigi paliktos kelios tokios skylės:

Vieną lizdelį teko visgi išnešti, ten tik kiaušinukai ir paukščiai ant jų tiesiog netupėtų. O štai vapsvų kol kas dar nedidelį lizdą (ne be įkandimų) teko išardyti - vapsvos pragraužia difuzinę plėvelę, tai ją suklijavome su specialia juosta. Kažkaip mėgsta vapsvos pragraužti tą plėvelę, ir jau vidinėje pusėje susilipdyti savo dvarą, išorėje apgaulingai palikdamos tik prieškambarį...

Na tai iki šiol aprašymas atrodo toks lengvutis. Bet tikrieji iššūkiai buvo suvesti sudėtingus kampus. Tiesą sakant dievuliui pagailėjus gero erdvinio mąstymo nėra tai lengva, tačiau darė darė tėtis ir labai tvarkingai tuos kampukus suvedė, štai:

Štai didieji pakalimo plotai - terasa ir įėjimas į namą:

Išryškėjo balkiai, pasidarė daug erdviau:

O čia virš įėjimo kas gavosi:

Spalva pakalimo - tokia pat kaip viso fasado, tik obliuotos lentos kiek kitaip atspindi šviesą nei šiurkščiu paviršiumi, ir toks įspūdis kad gal kiek ir skiriasi pustoniu. Tiek pakalimas, tiek fasadas, tiek balkiai dažyti tik po vieną kartą ir bijau net pagalvoti, kiek užtruksiu viską dažydama atrąkart, juolab jau ne patogiai sau įsitaisiusi, o aukštai :) 

Na bet medinė apdaila tikrai džiugina, labai jaukiai ir estetiškai gamtoje atrodo, šioj kiek laukinėj ervėj labai dera. Taigi įkvėpsiu ir... nudažysiu :)

Na o pakalimo virtuozui tėčiui didžiulis ačiū už tokią kantrybę ir kruopštumą!

Biudžetas:

Lentos pakalimui - 2570 Lt

Bruseliai pakalimui - 150

Visokios tvirtinimo detalės ir dažai - suskaičiuosiu vėliau :)

Lenktas pamatas gėlynui, kol kas nebrangiai

Teko gerokai pasukti galvą kaip gi išlankstyti tą figūrinį pamatą. Jo forma gana sudėtinga ir prieš jį įrengiant reikėjo apsispręsti iš ko bus to lenkto gėlyno sienelė. Sprendimas toks: išbetonuoti, o po to apklijuoti akmens masės plytelėmis, kurios yra medžio lentų imitacija. Namo fasadas - šviesus medis, gėlyno viduje - kolona iš klinkerio, o pati terasa, kuri pereina į gėlyną, bus iš natūralių maumedžio lentų. Taigi medį imituojančios plytelės visai turėtų tikti, bet jas klijuoti teks tik vėliau, dabar reikia įrengti tą vingiuotą reikalą. Jo forma ir dydis štai tokie:

Šį lenktą pamatą būtent dabar nuspręsta daryti dėl to, kad be jo nebūtų įmanoma įrengti terasos - medinės terasos lentos "atsigula" ant gėlyno vidinių briaunų. Na ir šiaip svajoju šį rudenį tą gėlyną įveisti, gal net pasisektų pamėgdžioti olandiškos bangos mini lopinėlį - tai mano laukinėje aplinkoje turėtų labai derėti.

Tėtis mąstė mąstė kaip čia pigiom priemonėm išlenkti ir sumąstė, kad visai patogu būtų tai padaryti skardos pagalba. Pradžiai pagal projektą susmaigsėme kontūrą tiksliais atstumais:

Tuomet gręžiamos skylės, užbetonuojami 70 cm gylio poliukai, iš jų styro strypai, viduje susiriša armatūra. Ant žemės padėtas putplastis, šįkart toks, koks liko, ne ekstrudinis, paprastas - likučiai iš po namo grindų apšiltinimui skirto. Štai tas poliukas apgaubtas jau putplasčiu ir visaip kaip armatūra surišta:

Iš tolėliau vaizdas atrodo taip, matyti kaip išgaubta skarda daugybės medinių kuoliukų pagalba.

Pamatėlio šio storis gana didelis - 25 cm, na bet darėme pagal projektą.

Pradedam betonuoti:

Čia puikiai suėjo likučiai to, kas liko po vidinių pertvarų mūrijimo. Pertvarų blokeliai betoniniai, visokie kampukai ir pan... buvo likusi didžiuuulė krūva:

Ir ta krūva gražiai suėjo į gėlyno pamatą  - nei šiukšlių išvežinėti, nei cementui išlaidauti nereikia per daug :)

Na štai paviršius lygus:

Nuėmus skardą vaizdelis toks:

Na o mano darbas dabar ta baltą sieną iš silikatinių plytų apklijuoti klinkerio plytelėm. Pradžia padaryta :)

Taigi kol kas figūrinis gėlynas kainavo tik cementą, skardos - bet tai visai pigiai gavosi, šiek tiek armatūros ir pagalbininką iš kaimo. Kainuos kai reikės akmens plytelėm išklijuoti, jos nėra pigios, na bet visumoje tai nesigaus brangiai, svarbiausia kad viskas darniai ir natūraliai galų gale atrodytų.

Tuo tarpu dabar vyksta stogo pakalimo darbai, apie tai neužilgo...